> Tikrai taip. Jei JAV - Kinijos santykius laikysime (kaip madinga > vadinti) prekybos karu, t.y. JAV tą karą laimi į vienus vartus. > Dabar JAV eksploatuoja jiems savo noru parsiduodančius kiniečius. > Kai kiniečiai sugalvos, kad jau reikia pradėti išleisti sukauptus > dolerius - saugiausias ir naudingiausias būdas tą padaryti bus pirkti > prekes ir paslaugas iš amerikiečių. O tai amerikiečiams reiškia mažesnį > nedarbą, didesnį BVP ir (jei tai kažkam rimtai rūpi) "geresnį" biudžeto > balansą ir mažėjančią valstybės skolą. Viskas teisingai. > Bandote pasakyti, kad kiniečiai finansuoja JAV armiją ir laivyną? :) Kai finansuoji valdžios išlaidas, tuo pačiu finansuoji ir jos karines išlaidas. > Tai kaip tik reiktų pasigilinti. Nes kiek teko paviršutiniškai > susipažinti yra 2 pagrindinės versijos: > 1. Šimpanzė papuolęs į valdžią savo malonumui paleido "pinigų > spausdinimo mašinas" -> hiperinfliacija -> krachas. > 2. Šimpanzė papuolęs į valdžią nutarė, kad reikia atimti žemes iš > baltųjų plantatorių-okupantų ir atiduoti ją "dirbantiesiems" (kitoms > šimpanzėms). Rezultatas - žaibiškai krito ž.ū. produkcijos gamyba. > Nesant patikimo produktų tiekimo iš užsienio ėmė kilti maisto kainos. > Vietoj to, kad vyr. šimpanzė būtų pasistengęs vienu ar kitu būdu > aprūpinti šalį maisto produktais, jis nutarė kad paprasčiau aprūpinti > piliečius pinigais tiems vis brangstantiems produktams įsigyti. > Rezultatas - hiperinfliacija. > > Išdėsčius įvykius laike, būtų galima nustatyti kas buvo višta, o kas > kiaušinis :) Atrodo, ten buvo antras variantas, aš tik apie tai, kad besaikis pinigų spausdinimas niekada negelbėja ekonomikos, tik ją visiškai pribaigia. > Teko skaityti, kad išsivysčiųsių valstybių finansų sistemų apyvarta yra > keliolika tos šalies BVP per metus. Kiekvieną sekundę įvyksta > tūkstančiai tranzakcijų ir dažniausiai be jokių didelių sutrikimų. Jei > vainienės tiki, kad toks "mechanizmas" gali suktis be kontrolės - tai jų > teisė. Jei vainienės nori gyventi XIXa. - tai taip pat jų teisė, gali > kraustytis į Somalį. Bet nereikia ten tempti ir kitų :) Kad jie tikrai fanatikai ir atitrūkę nuo realybės parodo ir tai, kad Somalį linkę laikyti sėkmės pavyzdžiu - atseit, ten per trumpą laiką greitai mobilus ryšis išplito, ar dar kažkas... >> Na kaip tai - tai tiesiog atvirkštiniai procesai. Už obligacijas >> palūkanas moka vyriausybė, doleriai patenka į CB ir iš esmės iš rinkos >> išnyksta. Bet kadangi tos palūkanos apskaitomos kaip CB pelnas, tai >> dalis grįžta per paties CB veiklos išlaidas, dalis grąžinama į valstybės >> iždą ir per jį vėl patenka į rinką. Kai mokamos palūkanos už rezervus, >> pinigai tiesiog patenka į rinką ir niekas į CB mainais nesugrįžta. > > Dalį obligacijų visada laiko privatus sektorius, taigi pinigai vis tiek > patenka į rinką. Aš kalbu tik apie tą dalį, kuri patenka į CB. Šiaip leidžiant pinigus ir juos išimant praktiškai visada pinigai su vertybiniais popieriais keičiasi vietomis - vieni į rinką, kiti į CB. Kai CB gauna palūkanas, pinigai rinkoje "tirštėja", nes jie išnyksta iš rinkos, o CB jokių vertybinių popierių į rinką neatiduoda. Bet mechanizmas jiems grąžinti į rinką dar kartą neįsidedant vertybinių popierių į CB yra - per paties CB išlaidas ir perduodant likutį valstybės iždui. Kai CB moka palūkanas komerciniams bankams, pinigų rinkoje daugėja nedidėjant CB turimų vertybinių popierių kiekiui, pinigai rinkoje "skiedžiasi". Komerciniai bankai ar kas nors negrąžina tų pinigų CB. Tad siekiant, kad taip pinigai nesiskiestų, palūkanas CB turėtų mokėti iš savo pelno, t.y. iš tų pinigų, kurie patenka į CB šiam už juos neatidavus rinkai vertybinių popierių. > Gal ir nustebinsiu Tamstą, bet LB moka palūkanas už rezervus. Tiesa > sekdamas ECB politiką nuo šių metų sausio palūkanas sumažino iki 0%, > t.y. šiuo konkrečiu laikotarpiu nemoka (nebent netyčia vėl pradėjo - > neseku atidžiai tokios informacijos): > http://www.lb.lt/lietuvos_bankas_nemokes_komerciniams_bankams_uz_privalomasias_atsargas_ju_leista_laikyti_maziau Tos palūkanos už rezervus - mano silpna vieta, nekreipiau į jas dėmesio. Nežinau kokios ten realios sumos per metus susidaro, bet valiutų valdybos modelis tiesiog reikalauja, kad LB jas mokėtų iš savo pelno, kitaip litas po kiek laiko gali nebebūti padengtas 100%. O kadangi nepanaudotas LB pelnas paprastai pereina į valstybės iždą, tai tos mokamos palūkanos komerciniams bankams praktiškai yra atimamos iš šalies biudžeto. Šiaip jau nematau kažkokios ekonominės prasmės tas palūkanas mokėti - LB iš esmės vis tiek nevykdo jokios monetarinės politikos.