On 2013.06.17 20:01, RaR wrote:

> Kokiu būdu tas privatus sektorius tampa turtingesnis ar biednesnis dėl
> valdžios deficito ar proficito? Jeigu valdžia skolinasi iš savo
> privataus sektoriaus, tai obligacijų turėjimas padaro jį kažkokiu
> turtingesniu?

O Tamsta į banko terminuotą indėlį pinigus kam dedate? Tam, kad 
nuskurstumėte, ar tam, kad (bent nominaliai) praturtėtumėte gaudamas 
palūkanas?

Jei valdžia surenka daugiau mokesčių, nei vėliau išleidžia (proficitinis 
biudžetas), pinigų privačiam sektoriui lieka daugiau ar mažiau? Jei 
valdžia išleidžia viską ką surenka ir dar moka palūkanas už obligacijas 
(deficitinis biudžetas), tai pinigų privačiame sektoriuje daugėja ar mažėja?

> O kai obligacijos verčiamos į kažkokį kitą turtą (valdžia
> atiduoda skolas), tuomet jau reikia proficitinio biudžeto ir, anot, tavo
> logikos, privataus sektoriaus skurdinimo. Taigi, anot tavo logikos,
> privatus sektorius turtėja, kai mainais už pinigus, kuriuos galėtų
> išleisti kitkam, gauna valdžios skolos lapelius, o kai už tuos skolos
> lapelius gauna pinigus, tuomet nuskursta.

Obligacijoms išpirkti proficitinis biudžetas nebūtinas ;) Tai viena. 
Antra - niekas neverčia pirkti obligacijų. T.y. jei turi kur padėti 
pinigus naudingiau - gali tą ir padaryti. Trečia - jei už atliekamus 
įsigyji obligacijų, o vėliau randi kur investuoti geriau - gali jas 
parduoti. Gali užstatyti banke ir paimti paskolą. Ir t.t. ir pan. Kaip 
jau kažkada rašiau - civilizuotų šalių obligacijos likvidumu mažai 
skiriasi nuo grynųjų.


> O jeigu skolinasi užsienyje, tai turtinamas užsienio privatus sektorius?
> Ir kas jį turtina - šalies mokesčių mokėtojai?

Tai taip išeina. Dėl to skolimasis užsienyje be būtino reikalo - kvaila 
politika.

> Taipogi ir jei šalies
> privatų verslą turtina valdžios skolinimasis, tai iš esmės tą turtinimą
> atlieka šalies mokesčių mokėtojai. Juk valdžios skolas ne koks nors
> dievulis apmoka, o pačios šalies mokesčių mokėtojai, valdžios skolos
> taipogi yra jos mokesčių mokėtojų skolos.

O tai kas čia tokio nuostabaus? Valstybė viena ranka ima (sukurdama 
paklausą pinigams), kita ranka duoda. O Tamsta gal nori, kad valstybė 
tik imtų?

> O iki Bretton Woodso - praktiškai visą laiką šalys gyveno arba turėdamos
> valiutas paremtas auksu, arba iš viso auksiniais-sidabriniais
> atsiskaitinėdavo. Net rimtesnį karą norėdamos pakariauti turėdavo
> surasti iš ko pinigų pasiskolinti.

Dauguma šalių aukso standarto atsisakė per I-ą pasaulinį karą, o 
tarpukaryje epizodiškai grįždavo prie jo ar vėl atsisakydavo. Nes 
pasirodė, kad plėtojantis tarptautinei prekybai ir nesant kažkokio 
"išlyginimo mechanizmo" aukso standartas tampa trukdžiu ekonomikos 
stabilumui. Kuriant BW sistemą atsirado ir TVF - organizacija, kuri 
turėjo finansuoti BW sistemos narių einamosios sąskaitos deficitus taip 
padedant išvengti ekonomikos nuosmukių ("vidinių devalvacijų") arba 
tikrų devalvacijų. Bet realybėje sistema vis tiek veikė ne taip gerai 
kaip tikėtasi ir buvo likviduota.

> Dėl skolų, tai jos kamuoja ne tik
> eurozoną (ir ne visą), bet tas šalis, kurios išlaidavo ne pagal
> galimybes. Euro kaltė tik tokia, kad šalys galėjo daugiau ir pigiau
> prisiskolinti, nes euras kai kurioms šalims suteikė nepelnytą patikimumo
> avansą.

Šalys turinčios savo valiutas gali "prisiskolinti" kiek širdis geidžia.
O eurosistema - tai pseudo aukso standartas su visom iš to 
išplaukiančiom bėdom, kurių civilizuotas pasaulis buvo atsikratęs prieš 
40 metų.

> Tiesą sakant, reikėtų baigti tą diskusiją apie nieką, nes visiškai
> akivaizdu, kad negali suvartoti daugiau nei uždirbi, jeigu tavęs
> nešelpia kažkoks geras dėdė, jokios manipuliacijos su skolos lapeliais
> vertybių nesukurs. Tad tai, ką suvartoja valdžia, turi kažkokiu būdu
> atimti iš savo gyventojų, tegu ir per infliacijos mokestį. Tik tiek, kad
> jeigu sugebi reikiamas lėšas iš gyventojų surinkti normaliu būdu,
> nereikia žlugdyti savo valiutos su visomis pasekmėmis ekonomikai.
> Nepaisant visų teorinių išvedžiojimų ir demagogijų, normalios šalys taip
> ir elgiasi, nesvarbu kokią ir kieno valiutą jos naudoja.

Priešingai - tai labai svarbu. Net Krugmanas jau tą suprato :D
O valdžia iš gyventojų tegali atimti tik tiek, kiek pati yra išleidusi. 
Nes už namudinį pinigų spausdinimą yra baudžiama :D


> Bet iki šiol nieko neišdūrė. Skolina tuos pačius dolerius, jenas,
> svarus, juos ir atsiima su atitinkamais procentais. Ar, tavo nuomone,
> visi investuotojai, perkantys obligacijas, yra beviltiški debilai,
> nemokantys apskaičiuoti kas apsimoka? Juk pinigus investuoti gali į
> labai daug ką - kitus vertybinius popierius, prekes, žaliavas, NT,
> tauriuosius metalus ir kt.

Jie ne idiotai. Jie žino, kad visada bus "prispausdinta" tiek dolerių 
jenų ar svarų kiek reikia. Ir dėl yra pasitikėjimas.

Tai aišku prieštarauja Tamstos logikai, kad negalima pasitikėti šalimis 
"spausdinančiomis" pinigus. Bet realybė atvirkščia.

> O tai dabar pasakyk kiek paskolinta yra Graikijai, gali su Lietuva
> lyginti ir nenominaliomis sumomis, o, pvz., pagal BVP. Esmė tame, kad
> gali kiek nori kišti pinigų į ekonomiką, jeigu turėsi išsipūtusį
> nuostolingą valstybinį sektorių, tie pinigai išgaruos be pėdsako.

Ir kaip gi tie pinigai "išgaruos be pėdsako"? Aišku yra skirtumas kaip 
juos panaudosi. Jei paimsi milijoną Lt ir išdalinsi varguoliams 
runkeliams, tai runkeliai greičiausiai visą ta milijoną labai greitai 
išleis vietinėje rinkoje, t.y. tas milijonas praktiškai tiesiausiu keliu 
paklius į vietinę ekonomiką. Tuo tarpu, jei tas milijonas bus išleistas 
per neskaidrius viešuosius pirkimus ir nusės kokios kelininkų firmos 
savininko asmeninėje sąskaitoje, tai jis gal bus išleistas atostogoms 
Maldyvuose, naujam Mercedesui ir pan. T.y. vietinei ekonomikai naudos 
daug neduos.

> Visąlaik atsiremi į tai, kad negali išleisti daugiau nei uždirbi, nebent
> tave kažkas šelpia iš išorės. Pasiskolinimai tik suteikia laiko spręsti
> problemas, bet neišsprendžia jokių esminių ekonominių problemų

Lygiai taip pat negali uždirbti daugiau nei išleidi.

> Privalomieji atidėjimai nustato paskolų lubas esant tam tikram tikrųjų
> pinigų (t.y. išleistų CB-o) kiekiui. Jeigu dėl to kyla kokių neaiškumų,
> paskaityk savo cituojamą "Modern money mechanics" - ten pateiktas
> pavyzdys su labai konkrečiais skaičiais. Kol lubų nepasieki - gali
> skolinti.
>
> Tavo pavyzdys su pinigų pervedimais iš A į B visiškai nieko nepasako.
> Privalomuosius rezervus turi laikyti nuo kiekvieno indėlio, dažniausiai
> skirtingus skirtingiems indėlių tipams. Visokioms einamosioms sąskaitoms
> ir tuo labiau pinigų judėjimui jokie privalomieji rezervai paprastai
> negalioja.

Šiaip jau atvirkščiai. Bent jau JAV (o turbūt ir daug kur kitur) būtent 
einamosioms sąskaitoms yra reikalavimai rezervams. Ir tai visiškai 
logiška - nes pinigai tarp einamųjų sąskaitų juda labiausiai, o rezervai 
visų pirma reikalingi tarpbankiniams atsiskaitymams.
Tuo tarpu visokiuose terminuotuose indėliuose ir pan. pinigai 
"išaldomi", todėl rezervo reikalavimai tokiems indėliams nekeliami.

> Kas iš to, kad tas A pervestų ir visus rezervus į B? Tuomet
> tų pinigų, kurių negalinti skolinti A, gali skolinti B, tad ar
> pervedinės jie ir kiek pervedinės vienas kitam - visiškai nesvarbu
> visuminiam išduotų paskolų ar privalomai atidėtų rezervų dydžiui
> bankinėje sistemoje.

Pavyzdžio prasmė - parodyti, kad privalomieji rezervai neriboja paskolų 
išdavimo. Ir tai ne "vadovėlinė tiesa", o realus faktas.