On 2013.05.21 12:53, RaR wrote: > Čia atsakymas į tavo teiginį, kad kadangi ir vyriausybė, ir CB yra > valdžios struktūros, taigi vyriausybė gali prisispausdinti pinigų kiek > nori ir kada nori. Valdžių atskyrimo principas užtikrina, kad taip > nebūtų, panašiai kaip ir valdininkas pats savęs negali teisti už > kriminalinius nusikaltimus, pats susikurti sau įstatymus ir pan. > Tai ir FED'as didžiąja dalimi yra privatus - jo akcininkai yra šalies > komerciniai bankai. Vis tik piniginę politiką formuoja valdžia - tiek > FED-o pareigūnus, vykdančius piniginę politiką, paskiria kongresas ir > prezidentas, tiek Reichsbank'o piniginei politikai vadovavo Vokietijos > valdžia. Pvz. litus spausdina privati spaustuvė, pensijas moka ir > valstybės obligacijas platina komerciniai bankai, bet visa tai vyksta > kontroliuojant valdžiai ir disponuojant jos pinigais. Senieji centriniai > bankai visi susikūrė komercinių bankų pagrindu - tiesiog valdžia > pavesdavo pasirinktam bankui vykdyti šias funkcijas ir kontroliuodavo , > kaip jos vykdomos, skirdavo savo atstovus. Apie ką ir kalbu. Vyriausybė, iždas ir CB yra to paties valstybinio sektoriaus dalys. Be to kaip pats rašai - didelę dalį valstybių skolų valdo tų pačių šalių CB. Kitaip sakant valstybinis sektorius nusipiešia pinigus, perdeda ir vienos kišenės į kitą, pavadina tą procesą skolinimu ir išleidžia į apyvartą. > Dėl Vokietijos, tai > pasiskaitinėk, visur aiškiai rašoma, kad hiperinfliacija sukelta vykdant > valdžios nurodymus. Vokietijai po karo reikėjo mokėti didžiules > kontribucijas, ir valdžia spausdindavo pinigus, pirkdavo užsienio > valiutą, ja mokėdavo kontribucijas kol markė tapo nieko verta ir už ją > nieko nebegalėjai nupirkti. Tik dar prieš tai prancūzams okupavus Rūro regioną buvo sužlugdyta Vokietijos ekonomika. Lygiai tas pats Zimbabvėj - kai negrai atėmė iš baltųjų žemes žlugo šales ekonomika, kurios rezultatas - infliacija. > Nieko nesuprantu - kodėl doleris ar jena yra nekonvertuojamos valiutos? > Ir litas, ir jena, ir doleris yra konvertuojamos, nes jas gali laisvai > išsikeisti į kitą valiutą. Nekonvertuojamos yra tos, kurios turi > nustatytą oficialų kursą, kuris skiriasi nuo rinkos, oficialiu kursu bet > kas ir bet kiek negali pasikeisti. Laikas atsisakyti gariūninės terminologijos. Litas yra konvertuojama valiuta, nes LB garantuoja, kad už litą tu gausi ~0,29€. Doleris yra nekonvertuojama valiuta, nes FED'as tau nieko negarantuoja. Lygiai kaip BoJ nieko negarantuoja dėl tavo turimų jenų, o ECB dėl eurų. > O Kubilius prie to, kad valdžia visada skolinasi pinigų kai jų trūksta. > Jeigu netrūktų - nesiskolintų. Jeigu visose valstybėse įprasta praktika > būtų visus poreikius finansuoti prisispausdinant pinigų, valstybės > neturėtų skolų. Kaip ir sakiau - valstybės skolos platinimas yra archaiška monetarinė operacija palūkanų normos apatinei ribai nustatyti. Techniškai jos galima ir nevykdyti, yra ir kitų priemonių tam pačiam rezultatui pasiekti. Pvz. mokėti palūkanas už atidėjimus. > Tai ir nebekartok, iš to jokios naudos, geriau pasiskaityk kokias > ekonomikas ar wikipedijas, jei mano paaiškinimai nepadeda. Tik iš wikipedijų ir mokytis ;) > Patraukti gali laisvai. Parduoti dalį turimo rezervo - ir tavo pinigai > iš rinkos išnyksta, Tai yra tarpbankinės rinkos likvidumo reguliavimas. Jokio rezervo tam nereikia - juk valstybės skolos popierių gali išleisti kiek nori. Bet augant M3 centrinis bankas vėl bus priverstas atitinkamai didinti M1. > pakeli bazines palūkanas, ir sumažėja noras > skolintis bei paleisti pinigus į apyvartą. Apie ką ir kalba - CB reguliuoja pinigų kainą, bet ne kiekį.