>> Na taip, nepastebėjau, tikrai trumpalaikių obligacijų palūkanos visada
>> šiek tiek pigesnės už tarpbankines palūkanas. Vis tik iki šiol neaptikau
>> nė vieno teigiančio, kad obligacijų palūkanos nulemia tarpbankines
>> palūkanas, yra tik aiškinimai, kaip tarpbankinės palūkanos nulemia
>> obligacijų palūkanas.
>
> Na tai nieko stebėtino, absoliuti dauguma ekonomistų ir visokių 
> komentatorių iki šiol apskritai ignoruoja finansų sektorių.
>

Tai ior Bernankės kompanija bei universitetų profesoriai nežino, kas iš 
tikrųjų nustato palūkanų normas?


> Tai mes dėl to ir nesiginčijam :)
> Jei Tamsta nepastebėjo, tai rašydamas apie savarankišką pinigų 
> politiką vykdančias valstybes terminą "skolinasi" stengiuosi rašyti 
> kabutėse.
> T.y. aš teigiau ir teigiu, kad Obama "skolinasi" ne išlaidoms 
> finansuoti, o dėl to, kad yra įstatymas reikalaujantis "dengti" 
> deficitines išlaidas valstybės skolos vertybiniais popieriais. Nors 
> techniškai to daryti nėra būtina. Pvz. kaip tik nesenai teko skaityti 
> apie Australijos praktiką. Prieš ~10 metų Australija kelis metus 
> turėjo pliusinį biudžetą deficitinių išlaidų nebuvo. Bet nepaisant to 
> vis tiek leido valstybės skolos popierius, nes to reikalavo "finansų 
> rinkos" (investiciniai, pensijų fondai ir pan. - jie gi išnyktų kaip 
> dūmas, jei neturėtų į ką saugiai investuoti surinktų pinigų).
>
> Aišku deficitinių išlaidų iforminime valstybės skola gal yra šiokia 
> tokia loginė prasmė. T.y. privatus bankų sektorius plečia pinigų masę 
> "dengdamas" ją klientų paskolų sutartimis, valstybė "dengia" savo 
> leidžiamus pinigus savo skolos popieriais. Taigi visi pinigai yra 
> kažkieno skola. Ir pvz. jei Petro sutaupyti 1000Lt gali būti iš dalies 
> Antano, o iš dalies valstybės skola, tai viso privataus sektoriaus 
> bendrai santaupos yra ne kas kita kaip valstybės skola. Taigi 
> kiekvienas besipiktinantis valstybės skolos augimu visų pirma turėtų 
> pradėti nuo savęs ir ne tik nustoti taupyti, bet ir išleisti visas 
> turimas santaupas :)
>

Visada teigiau, kad pinigai yra skolos lapeliai. Jeigu jie ne skolos 
lapeliai, tuomet tai yra tiesiog lapeliai, o ne pinigai. Ir vyriausybė 
turi skolintis (o ne tiesiog pasiimti) net ir iš savo CB todėl, kad 
kitaip valiutą ištiks krachas, ir tuomet jau skolintis galės kitų 
spausdinamais pinigais. Iš esmės tam, ką dabar rašai, jau nebeturiu ko 
prieštarauti.

Dėl to, kodėl skolinasi net vyriausybės, turinčios proficitinį biudžetą, 
gali būti keletas priežasčių. Aišku, finansų rinkos, pensijų fondai - 
visa tai yra, pensijų fondų atveju tai neblogas būdas dabartinės kartos 
pensijas ateities mokesčių mokėtojams įforminti kaip skolą. Yra ir dar 
akivaizdesnis pavyzdys už Australiją, pvz. Norvegija - šalis su 
sukauptais dideliais rezervais ir pastoviai proficitiniu biufdžetu irgi 
turi ne tokią ir mažą skolą. Nesidomėjau ar taip yra, bet tokios 
valstybės gali užsidirbti papildomų pinigų pasinaudodamos žemais savo 
skolinimosi kaštais - parduoda kažkiek savo ir nuperka kažkiek didesnę 
grąžą duodančių obligacijų.

Bet visgi pagrindinis daugelio šalių skolinimosi motyvas yra pajamas 
viršijančios išlaidos . Pvz. ir ta pati JAV - prezidentas karts nuo 
karto turi kreiptis į kongresą kad šis padidintų skolos limitą - jei 
nebūtų problemos, nebūtų ir kreipimosi, dažnai tokiu atveju kongreso 
iškeltų sąlygų imtis priemonių balansuoti biudžetą. Be abejo, skirtingos 
šalys, priklausomai nuo jų finansinės organizacijos ir ilgalaikio 
patikimumo, be didelio pavojaus gali pakelti skirtingo dydžio skolą. Bet 
vien galėjimas prisispausdinti savo pinigų čia nepadės. Kad šaliai 
skolintų jos valiuta, ta valiuta turi būti pakankamai patikima, o 
besaikis spausdinimas finansuojant vyriausybės išlaidas tą patikimumą 
greitai sunaikins. Apibendrinant, galimybė spausdinti pinigus šalims, 
tai darančioms atsakingai, suteikia galimybę esant reikalui save šiek 
tiek patempti už ausų (pasiskolinti iš savęs), bet iš esmės vyriausybės 
finansavo šaltinis visuomet yra jų surenkami mokesčiai.



>> Ir ne tik ilgalaikiuose. Tai ir dabar tebeteigi, kad visų savarankišką
>> monetarinę politiką vykdančių valstybių obligacijos laikomos 100%
>> patikimomis, ir tai yra dėl to, kad jos gali bet kada prisispausdinti
>> neribotą kiekį pinigų?
>
> Jei tų valstybių valdžioj nesėdi visiški klounai, tai jos visada gali 
> padengti savo įsipareigojimus. Jei ta šalis turi kažkokių bėdų (didelė 
> infliacija ar pan.) - gausi didesnį yieldą.
>

Tai tos sistemos su pakankamai nepriklausomais CB, įpareigotais 
užtikrinti didesnį-mažesnį valiutos stabilumą ir apsaugo nuo tų klounų 
vyriausybėje. Stebint valstybes, kuriose tokių sistemų sukurta nėra, 
matoma, kad tokie klounai į valdžią papuola ne taip ir retai. Čia galima 
prisiminti aparteido pabaigą Piertų Rodezijoje (Zimbabvė) ir PAR. Kai į 
valdžią PAR atėjo Mandela, jis daugelio kairiųjų ir juodaodžių 
pasipiktinimui ne tik kad nepanaikino CB nepriklausomybės, pinigų 
spausdinimu nefinansavo "greito juodaodžių gerbūvio pagerinimo", bet 
netgi paliko pareigose tą patį aparteido laikų CB pirmininką ir bene 
visą valdybą. Ir ten bent kurį laiką tiek ekonomika, tiek randas buvo 
gana stabilūs. Zimbabvėje Mugabė greitai pats pradėjo reguliuoti pinigų 
spausdinimą (reikia gi prisispausdinti pinigų, kad pagerinti juodaodžių 
gyvenimą), ir greitai tiek Zimbabvės dolerį, tiek ekonomiką ištiko 
krachas, net daugelis juodaodžių su nostalgija prisimena aparteido laikus.



>> Opa, pripažįsti, ką iki šiol lyg ir neigei - CB vykdo atviros rinkos
>> operacijas, dalina kažkam pinigus ne už dyką, o kaupdami rezervus,
>> pagrinde vertybiniais popieriais, tam, kad galėtų vėliau tuos rezervus
>> parduoti ir taip išimti pinigus iš apyvartos. O juk neseniai sakei kad
>> CB neturi jokių priemonių mažinti pinigų kiekį rinkoje, kad jokių
>> rezervų nekaupia. Na, tuomet mums jau tikrai nėra dėl ko ginčytis.
>
> Vėlgi grįžtam prie to, kad teoriškai valstybė gali išleisti neribotą 
> kiekį skolos vertybinių popierių. taigi CB "rezervai" vykdyti atviros 
> rinkos operacijas ir mažinti pinigų kiekį teoriškai neriboti. 
> Praktiškai bandydamas tą daryti bet kuris CB atsimuš į finansų 
> sistemos sklandaus funkcionavimo problemą. T.y. iš vienos pusės CB 
> gali bandyti mažinti rezervus, bet iš kitos pusės bankai pristigę 
> rezervų juos pradės skolinti ne iš ko kito, o iš ti paties CB. Ir CB 
> turės skolinti, kad nesutriktų atsiskaitymai.
>
> Jei paimtum tokią seną kaip pasaulis Čikagos FRB išleistą brošiūrą 
> "Modern money mechanics" (kurią šiais laikais prisimena ir analizuoja 
> ko gero tik visokie sąmokslo teorijų ir zeitgeistų gerbėjai), tai ten 
> rastum keliasdešimt puslapių aiškinimo kaip teoriškai turėtų veikti 
> finansų sistema ("money multiplier" ir t.t.). O paskutiniame skyrelyje 
> parašyta, kad tai yra "oversimplification" ir "Federal Reserve open 
> market operations exert control over the creation of deposits mainly 
> through their impact on the availability and cost of funds in the 
> money market". Čia reikia pastebėti, kad tais laikais FED'as dar 
> nenaudojo tokių instrumentų tiesiogiai nustatančių pinigų kainą kaip 
> Primary credit rate ir nemokėjo palūkanų už rezervus.
>

Perskaičiau tą brošiūrą jau kadaise, beje, ji kartais išleista ne Sent 
Luiso skyriaus? Iš esmės ten nieko tokio nėra, aiškinamoji brošiūra, tas 
pats parašyta ir makroekonomikos vadovėliuose bei vikipedijose. 
Zeitgeist'ų kūrėjai ją ištraukė, kad tą "money multiplication" 
mechanizmą, kurį jie patys klaidingai supranta ar sąmoningai klaidina 
neturinčią atinkamų žinių auditoriją, pateiktų kaip kažkokį sąmokslą, 
aprašytą vos ne kažkokiame slaptame dokumente.

Dėl palūkanų reguliavimo mechanizmo, tai kaip besuksi, iki šiol 
pagrindinis buvo CB vykdomos laisvos rinkos operacijos, tai galioja visų 
šalių pagrindiniams CB. Juk tas tavo pacituotas sakinys visiškai 
neprieštarauja šiam teiginiui - jeigu pinigų į rinką išmesta daugiau, 
jie prieinamesni ir pigesni, jei mažiau - atvirkščiai. Juk čia kalbama 
apie pinigų prieinamumą ir kainą rinkoje, o ne imamų tiesiogiai iš FED. 
O kokią reikšmę ateityje turės kiti instrumentai, tame tarpe ir bent jau 
FED visai neseniai pradėtos naudoti mokamos palūkanos už rezervus - 
pamatysime.



>> Dėl niekuo nepadengtų pinigų paleidimo į apyvartą, tai čia aš kalbėjau
>> apie FED ir kitų CB mokamas palūkanas už laikomus rezervus. Šiaip tai
>> ekonomiškai gana nelogiški tie procentai, procentus moki, kai kažką
>> skoliniesi, o ne kai kažką saugai. Ir tie procentai - tai paleidžiami į
>> rinką doleriai, už kuriuos CB neįsideda jokio vertybinio popieriaus.
>> Jeigu normaliai pinigų masė didinama kažką už juos nuperkant, taigi, su
>> galimybe tuos pinigus išimti iš rinkos tą kažką parduodant, tai minėtos
>> palūkanos tiesiog praskiedžia tais pačiais vertybiniais popieriais
>> paremtą pinigų masę.
>
> Tos palūkanos leidžia egzistuoti pvz. privačių pensijų fondų verslui.
>


Nesupratau, kodėl būtent jos leidžia? Juk privačių pensijų fondų verslui 
leidžia gyvuoti pačios valstybių obligacijos (nors iš esmės ir be jų yra 
vertybinių popierių), be to šis verslas JAV gyvuoja tikrai ilgiau nei 
keturis-penkis metus, nuo kada FED pradėjo mokėti tas palūkanas.