>> Tavo nuorodoje, matau tik fedfunds, t.y. tapbankinių paskolų procentų >> kreivę, palyginimo su T-bond palūkanomis nematau. > > Obuolius lyginam su obuoliais, apelsinus su apelsinais, trumpalaikes > palūkanų normas su trumpalaikėm obligacijom. Na taip, nepastebėjau, tikrai trumpalaikių obligacijų palūkanos visada šiek tiek pigesnės už tarpbankines palūkanas. Vis tik iki šiol neaptikau nė vieno teigiančio, kad obligacijų palūkanos nulemia tarpbankines palūkanas, yra tik aiškinimai, kaip tarpbankinės palūkanos nulemia obligacijų palūkanas. > Tikrai taip. Palūkanos už kurias "skolinasi" Obama priklauso nuo FEDo > veiksmų, o ne nuo finansų rinkų, reitingų agentūrų ir t.t. Tik vis tik pripažįsti, kad tarpbankines palūkanas nulemia ne Obamos noras pigiai ar brangiai skolintis, o jas savo priemonėmis reguliuoja Bernankė ir nulemia už kiek pigiai ar brangiai skolinsis Obama? Tada ginčo objektas išnyksta. > Tikrai taip - ilgalaikiuose vertybiniuose popieriuose šie dalykai > atsispindi. Bet šiaip neimčiau už pavyzdį Rusijos. Visai neaišku, ar pas > juos daugiau proto nei Zimbabvėj. Ir ne tik ilgalaikiuose. Tai ir dabar tebeteigi, kad visų savarankišką monetarinę politiką vykdančių valstybių obligacijos laikomos 100% patikimomis, ir tai yra dėl to, kad jos gali bet kada prisispausdinti neribotą kiekį pinigų? > QE metu CB įvykdė mainus - pakeitė vieną aktyvų formą (vertybinius > popierius) į kitą (pinigus rezervuose). T.y. papildomi aktyvai sukurti > nebuvo, pasikeitė tik jų forma. IMHO jei JAV, eurozonos, JK ekonomikos > augs - rezervai po truputį "susinaudos". Jei stagnuos kaip Japonija - > matyt taip ir gulės. Opa, pripažįsti, ką iki šiol lyg ir neigei - CB vykdo atviros rinkos operacijas, dalina kažkam pinigus ne už dyką, o kaupdami rezervus, pagrinde vertybiniais popieriais, tam, kad galėtų vėliau tuos rezervus parduoti ir taip išimti pinigus iš apyvartos. O juk neseniai sakei kad CB neturi jokių priemonių mažinti pinigų kiekį rinkoje, kad jokių rezervų nekaupia. Na, tuomet mums jau tikrai nėra dėl ko ginčytis. Dėl niekuo nepadengtų pinigų paleidimo į apyvartą, tai čia aš kalbėjau apie FED ir kitų CB mokamas palūkanas už laikomus rezervus. Šiaip tai ekonomiškai gana nelogiški tie procentai, procentus moki, kai kažką skoliniesi, o ne kai kažką saugai. Ir tie procentai - tai paleidžiami į rinką doleriai, už kuriuos CB neįsideda jokio vertybinio popieriaus. Jeigu normaliai pinigų masė didinama kažką už juos nuperkant, taigi, su galimybe tuos pinigus išimti iš rinkos tą kažką parduodant, tai minėtos palūkanos tiesiog praskiedžia tais pačiais vertybiniais popieriais paremtą pinigų masę.