> Valdžios palyginimas su Gariūnų reketininkais arba baudžiauninkus > dusinančiais dvarininkais aišku skambus ir beveik spaudžiantis ašarą. > Bet šiuolaikinė valstybė skiriasi nuo paminėtų veikėjų tuo, kad > mokesčius renka ne natūra. Nėra esminio skirtumo, kuo tuos mokesčius renka, o Gariūnų reketininkai juos irgi ne natūra rinkdavo, o pinigais. > Bet kuriuo atveju tai niekaip nekeičia fakto, kad valstybei (kalbame > apie JAV) renkant mokesčius dolerių kiekis privačiame sektoriuje mažėja, > darant išlaidas - didėja. Kai JAV iždas daro deficitines išlaidas > dolerių kiekis sistemoje taip pat didėja. Kartu išleidžiami ir > atitinkamos vertės valstybės skolos "popieriai". Pvz. jei JAV valdžia > surenka $90 mokesčių, o išleidžia $100 ($10 deficitinių išlaidų), tai > privatus sektorius gauna $100 (+$10) ir dar $10 vertės valstybės skolos > "popierių". Reketininkui renkant duoklę, prekeivių rinkoje pinigų sumažėja, jam darant išlaidas (ką nors perkant iš prekeivių), jų rinkoje pinigų daugėja. Reketininkui darant deficitines išlaidas (papildomai skolinantis iš prekeivių), jų rinkoje pinigų sumažėja, reketininkui skolintus pinigus išleidžiant - jų rinkoje pinigų vėl padaugėja. Lygiai tas pats su valstybe, mokesčių rinkimu ir skolinimusi. Ir truputi su matematika pas tave netvarkoje. Jei JAV valdžia surenka $90 mokesčių, o išleidžia $100 ($10 deficitinių išlaidų), tai privatus sektorius ne tik gauna $100 (+$10) ir dar $10 vertės valstybės skolos "popierių", bet ir atiduoda valstybei tuos +$10, už kuriuos jis pirko obligacijas. Taigi, valstybė iš privataus sektoriaus paėmė $100 ir atidavė jam už prekes ir paslaugas tuos pačius $100, kitaip ir negali būti. Tik iš to 100-o $10 ji neatėmė, o pasiskolino, todėl privatus sektorius gavo valstybės skolos lapelių už $10. Ir tie skolos lapeliai - ne doleriai, jie virs doleriais tik tada, kai valstybė surinks mokesčių $10 daugiau nei išleis už paslaugas ir prekes - tie $10 ir bus skirti išpirkti obligacijas. Vienintelis atvejis, kai pinigų rinkoje daugėja - kai FED kažką perka rinkoje, ir nebūtinai JAV valdžios obligacijas, nors jų pirkimas/pardavimas ir yra jo pagrindinis instrumentas keičiant pinigų kiekį rinkoje. >> Tai tik vienas iš teorinių mokėjimo būdu, praktiškai jei kur ir vyksta, >> tai tokiu būdu mokama tik dalis palūkanų tuo pačiu didėjant >> įsisikolinimui. Tai iš esmės piramidės principas - pasiskolini ir dalimi >> pasiskolintų pinigų kažką stimuliuoji, galiausiai skola išauga tiek, kad >> prieini liepto galą, taip paprastai ir būna. >> >> O šiaip palūkanas visą laiką sumoki iš savo uždirbtų pinigų. Vienintelis >> uždarbis valstybei - surenkami mokesčiai. > >> Na jo, sukuria, bet sukuria tas pats privatus sektorius. Kad privatus >> sektorius padarytų tai, ko valdžiai reikia nevartojant tų darančiųjų >> atžvilgiu tiesioginės prievartos, mokesčių pavidalu nusavinama dalis >> viso privataus sektoriaus sukurtų gėrybių ir jomis užmokama kuriantiems >> tas, kurių valdžiai reikia. > > Kada paskutinį kartą mokėjote mokesčius valstybei bulvėm, burokėliais ar > kitomis gėrybėmis? Kai yra pinigai, niekas natūra neatsiskaitinėja, net ūkininkų turgelyje. Valstybė mokesčius renka pinigais, o už juos jau ir nusiperka tas visas gėrybes. Atrodo, elementaru, keista kad reikia ir tai aiškinti. > >> Berods ir šitą jau aptarėme - dolerių kiekį rinkoje reguliuoja FED'as, o > > Taip, aptarėme - FEDas reguliuoja dolerių kainą, o ne kiekį. Neturi jis > stebuklingos burtų lazdelės, kad galėtų nurodyti - šiandien pasaulyje > cirkuliuos trilijonas dolerių, o ryt - trilijonas ir vienas doleris. Taigi jau buvai pasiųstas ir į pagrindinę FED aiškinamąją brošiūrą, kurioje yra aiškiai parašyta, kad OMO - pagrindinis FED monetarinis instrumentas. O OMO - tai ir yra tiesioginis dolerių kiekio didinimas ar mažinimas rinkoje. O keičiantis jų pasiūlai, keičiasi ir kaina, kaip ir su viskuo rinkoje. >> Na tai pasidomėk kiek airiai ir tie patys ispanai sukišo į savo bankus >> per krizę. Norėjo skolindamiesi ištempti privatų sektorių ir nepatempė, >> galiausiai turėjo verkti išmaldos kai niekas nebeskolino. O 100% BVP >> skola ekonomikos pakilimo metu - reikia sugebėti, Atsakinga valdžia tuo >> metu turėtų rezervą kaupti. > > Tai ispanų ir airių valdžia mažino valstybės skolą ir kaupė rezervą > atimdama iš savo gyventojų daugiau nei duodama (proficitinis biudžetas). > Tie bandė išlaikyti gyvenimo lygio augimą skolindamiesi iš bankų, kol > vieną dieną šita schema griuvo. Kažkaip faktai rodo į didžiules skolas, o ne į rezervus. Viskas vyko atvirkščiai - valdžia bandė išlaikyti gyvenimo lygį pumpuodama skolintus pinigus į privatų sektorių, Airijos atveju - pagrinde į bankus, kol vieną dieną ši schema griuvo - dėl didžiulės šalies skolos rinkose skolintis tapo problematiška. > Kinija per pastariuosius ~20 metų tik vienais metais turėjo proficitinį > biudžetą. Tai iš kur pas juos tie "rezervai"? Kinijos rezervą sukaupė ne vyriausybė, o jos CB. Iki šiol Kinija vykdė juanio kurso numušinėjimo dolerio atžvilgiu politiką siekdama mažesnio vartojimo ir didesnės gamybos, t.y. teigiamo prekybos balanso. Kinijos CB "susiurbdavo" iš vietinės rinkos uždirbtus dolerius, juos supirkdamas už juanius. Taigi, didelė dalis Kinijos žmonių uždirbto produkto atitekdavo ne jiems, o nusėsdavo Kinijos CB, o galiausiai atitekdavo JAV ir kt., nes Kinijos CB iš kinų už juanius nupirktus dolerius atiduodavo JAV valdžiai už jų skolos lapelius. Taigi, kaip nesuksi, tas rezervas vis tiek sukauptas Kinijos žmonių sąskaita, kaip jie finansuoja JAV biudžetą jau ne kartą aptarėme. Taip pat jau aptarėme, kad iki begalybės skolos kaupti ar jos nurašyti nenaudinga - tuomet išeis taip, kad tu kažką negrąžinamai parėmei (šiuo atveju pagrinde - kinai amerikiečius). Taigi, ekspertai prognozuoja, kad jau kelių artimiausių metų bėgyje Kinijos rezervas pradės mažėti - ar per juanio kurso kilimą, ar dalis rezervo bus perduota vyriausybei ir per jos didesnes išlaidas. Tuo pačiu ir apsivers Kinijos prekybos balansas - jis taps deficitinis, kinai pradės gyventi geriau, pakils jų darbo jėgos kaina, gamyboje pradės orientuotis į brangesnius, aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Žodžiu, įvyks tai, kas įvyko Japonijoje apie 1980-us metus - ten irgi iki tol jų CB kaupė rezervą ir taip numušinėjo jenos kursą, japonai suvartodavo mažiau nei sukurdavo, jų produktai buvo pigūs. Po to viskas apsivertė. >> Kriterijus labai paprastas - jeigu tavo valiuta nežlunga (jeigu skolą >> perka CB), arba tau vis dar skolina kiti rinkos dalyviai - vadinasi su >> saiku. Tam, kad pamatytum ar peržengei ribą, nereikia burti iš kavos >> tirščių - tiesiog pradedi nebesudurti galų. > > Kitaip sakant - objektyvių kriterijų nėra? Tai, ką parašiau, ir yra objektyvus kriterijai - CB reikia žiūrėti į savo valiutos kursą, vyriausybei - į savo kredito reitingus, galiausiai į juos atspindinčias palūkanas, už kurias gali pasiskolinti. >> Bet ta recesija nieko nedarant pati ir išsisprendžia - visi išleidžia ir >> uždirba mažiau, prekes ir paslaugas irgi priversti pardavinėti už >> pigiau, tad rinka ir prisitaiko prie esamo pinigų kiekio, aišku, su tam >> tikra inercija. Keinsiizmą kai kurios šalys taiko dešimtmečius, o rinkos >> ekonomika gyvavo šimtmečius be jo, gyvuoja ir dabar šalia jo, bet iki >> šiol pasaulis nesugriuvo. > > Nesugriuvo, bet kam kankintis? Ar tiesiog visi privalo nusibausti už > pernelyg gerą gyvenimą? O tai su visais tais keinsiizmais nesikankina ir nenusibaudžia? Ekonomikos ciklų kol kas jokia politika negali įveikti, o didesnių nesiseka net sušvelninti. Jau buvo eksperimentų tuos ciklus įveikti iš esmės - centriniu ekonomikos planavimu. Žinome, kuo tie eksperimentai baigėsi. >> O šiaip tavo scenarijuje, nebijok, pajutę tam tikrus nepriteklius >> dauguma žmonių nustos kaupti pinigus ir pradės juos leisti kad >> nusipirktų ko reikia. > > Bėda ta, kad santaupos dažniausiai ne begalinės, o recesijos metu > galimybių užsidirbti vis mažėja. Tavo scenarijuje problemos kilo dėl patalogiško žmonių poreikio taupyti. Taigi, nustojus taupyti problemos ir išsispręs, o didėjant galimybėms parduoti, didėja poreikis gaminti, dirbti, o tuo pačiu ir galimybės užsidirbti. Ir pati istorija rodo, kad po recesijos būna ekonominis pakilimas, kitaip kiekviena recesija baigtųsi pasaulio (ar bent jau šalies) pabaiga. >> Na, gal vienas kitas šykštuolis ir mirs iš bado >> apsikabinęs pinigų maišą. Bet abejoju ar tokius tipažus galėtų išgelbėti >> papildomų pinigų įliejimas į rikną - tiesiog dvėstų apsikabinę didesnius >> pinigų maišus. Šiaip jau, nematau nieko blogo jei žmonės mažiau perka >> visokių šūdniekių - ir ištekliai taupomi, ir jiems patiems dažniausiai į >> sveikatą tai išeina. Štai Didžiosios Depresijos metu kiek padidėjo JAV >> gyventojų gyvenimo trukmė. > > Bet Somalyje spėju ji nebaisiai didelė. O prie ko čia Somalis - dėl to, kad 15 metų praktiškai nebuvo CB ir atsiskaitinėjo doleriais? Šalių, kurios atsiskaitinėja doleriais arba eurais yra ir daugiau, gali pažiūrėti ir kaip jos gyvena. Palyginimui gali paimti nelabai seniai atsiskyrusias Serbiją ir Juodkalniją. Serbija turi savo dinarą, Juodkalnija naudojasi euru. Nei viena padarė kažkokį ekonominį stebuklą, nei kita patyrė didelį nuosmukį - šiuo metu Juodkalnijos BVP vienam gyventojui kiek didesnis nei Serbijoje, jos ekonomika kilo iki 10% prieš krizę, krizės pradžioje keliais procentais susitraukė. Somalio gi pagrindinė problema - kad ten nebuvo centrinės valdžios ir teisėtvarkos, neveikė įstatymai - kiekvienos ginkluotos gaujos vadas savo teritorijoje tvarkėsi kaip norėjo. Nepaisant to, jos BVP vienam gyventojui pagal daugelį įvertinimų nedaug skiriasi nuo kaimynių ir yra didesnis nei Zimbabvėje, kuri labai aktyviai įliejinėjo pinigus į rinką, nors Pietų Rodezijos ekonomika buvo viena iš pažangesnių Afrikoje. >> Jeigu nemoki suskaičiuoti, vėlgi skaityk savo cituojamą Modern money >> mechanics. Nors ten procentai kiti, bet tiesiog "ant pirštų" paaiškinta. > > Of course, they (banks) do not really pay out loans from the money they > receive as deposits. If they did this, no additional money would be > created. What they do when they make loans is to accept promissory notes > in exchange for credits to the borrowers' transaction accounts. <...> > Reserves are unchanged by the loan transactions. But the deposit credits > constitute new additions to the total deposits of the banking system. > <...> If the lending banks expect to lose these deposits - and an equal > amount of reserves - as the borrowers' checks are paid, they will not > lend more than their excess reserves. <...> Some banks use their > reserves incompletely or only after a considerable time lag, while > others expand assets on the basis of expected reserve growth. The > process is, in fact, continuous and may never reach its theoretical limits. > Tai, ką čia pateiki, jau labai plačiai diskutavome - jeigu paskolos gavėjas gautus pinigus laiko kaip indėlį banke, tai tas indėlis, aišku, vėl gali būti paskolintas. Pastaruosius gi kelis postus buvo diskusija jau apie konkrečią matematiką - kaip privalomi atidėjimai nustato galimų išduoti paskolų sumos lubas esant tam tikram kiekiui išleistų CB pinigų.