"Tomas" <t@t.lt> wrote in message news:kq1grj$qjg$1@trimpas.omnitel.net... > > Pradėkim nuo pradžių. Supaprastinam ekonomiką iki vyriausybinio sektoriaus > ir privataus sektoriaus. Privačiame sektoriuje sukuriami finansiniai > aktyvai sukuria ir tokius pačius įsipareigojimus. Pvz. gavau banko > paskolą - likau skolingas bankui. Padėjau indėlį į banką - bankas > skolingas man. Tai "horizontalūs" ryšiai, kurie balansuojasi į 0. > Tarp vyriausybinio ir privataus sektoriaus egzistuoja vertikalūs ryšiai. > Vyriausybinio sektoriaus išlaidos didina aktyvus privačiame sektoriuje, o > įsipareigojimai lieka valstybei. Vyriausybinio sektoriaus pajamos > atitinkamai mažina aktyvus privačiame sektoriuje. Tai reiškia, kad > valstybė norėdama "pasiskolinti" iš privataus sektoriaus visų pirma turi > duoti privačiam sektoriui tai, ką galėtų "skolintis", .t.y. pinigų. > T.y. valstybė pirma išleidžia, paskui "skolinasi". > > Iš ko valdžia moka palūkanas? Valstybės išlaidos per "spending multiplier" > stimuliuoja ekonomiką ir didina valstybės pajamas. Vat štai jums ir > prašom - pinigai palūkanoms mokėti, nieko tiesiogiai neapiplėšiant. > Nea. Supaprastinkim dar labiau: vietoj privataus sektoriaus imam vieną verslininką, vietoj vyriausybinio - vieną reketininką (kuris kryšuet tą verslininką); tai labai tikslus analogas, iš esmės valstybė ir tėra stacionarus banditas, legalus (legitimizuotas) reketininkas, jei kažkam tai sukelia moralines kančias, tereikia prisiminti jog realybėj tėra pasirinkimas tarp kam mokėsi - savam ar svetimam, norinčių susirinkt mokesčius (užsiimti reketu) visad bus; visuomenė, nenorinti išlaikyti savą kariuomenę neišvengiamai ims išlaikyti svetimą kariuomenę. Na ir kaip jau ir nebereiktų aiškinti, jog visi tie "spending multiplier" tėra propagandinis tuščiažodžiavimas; kuria tiktai tas verslininkas (jis vienintelis tegamina maistą, stato namus, siūva drabužius ir t.t.) o reketininkas (valstybė) teužsiima apsauga. Iš to visai neseka, jog tas reketininkas būtinai parazitas, jei jį pašalinsi gali apsireikšti dar bjauresnis reketininkas (kažkoks vistiek neišvengiamai apsireikš, klausimas tik koks). Taip gaunasi taip: varslas gamina gėrybes, valstybė susirenka mokesčius, protinga (racionali) valstybė dalį mokesčių išleidžia infrastruktūrai, socialinėms reikmėms ir pan., ta veikla (ta mokesčių dalis) didina verslo efektyvumą, bet tai tėra surinktų mokesčių dalis. Verslas to pasėkoj daugiau uždirba, valstybė daugiau surenka mokesčių. Palūkanos čia visai nesusijęs dalykas. Tiek verslas, tiek valstybės gali imti paskolas (ir mokėti palūkanas), bet tai tėra noro turėti dabar o sumokėti vėliau pasekmė, tik to ir daugiau nieko.