On 2013.06.10 21:29, RaR wrote: > Dėl jo nepriklausomybės - tai viskas taip, ką aš ir teigiau. Dėl to, kad > FED yra vyriausybės dalis - tai pagal visus kriterijus jis tikrai nėra > vyriausybės dalis. Vyriausybė jam nevadovauja, jo valdyba nesikeičia > keičiantis vyriausybei. Čia šioje laisvoje interpretacijoje "goverment" > greičiau reikėtų suprasti ne kaip vyriausybę, o kaip valdžią. Štai ką > pačioje straipsnelio "government" pradžioje rašo tavo taip nemėgstama > wikipedija: Diskusijos pradžioje specialiai bandžiau vartoti sąvokas valstybinis ar valdžios sektorius norėdamas pabrėžti, kad kalba eina apie vyriausybę (šiuo atveju JAV) plačiaja prasme. Va eurosistemoje ECB tai tikrai yra "independent of government". > Trumpai kalbant, neužtenka tik aptikti kažkokią frazę ir interpretuoti > savaip. Reikėtų straipsnelį perskaityti iki galo ir pabandyti suprasti > apie ką eina kalba. <... daug raidžių ...> > Taigi, visa esmė čia ta, kad dėl pakitusios bankų veiklos, naujų > finansinių instrumentų, M1, M2 ir M3 tapo rodikliais, nekoreliuojančiais > su tikru ekonominiu aktyvumu, todėl FED savo monetarinėje politikoje > nusprendė šiais rodikliais nebesivadovauti. FED'as, be abejo, ir toliau > vykdo monetarinę politiką, t.y. keičia pinigų kiekį rinkoje, bet > pagrindinis jo rodiklis - tarpbankinė palūkanų norma. Ko gero reikia sakyti ne rodiklis, o tikslas. > Kvailas pasakymas. Atviros rinkos operacijos - tai ir yra pinigų kiekio > didinimas/mažinimas, kai perki aktyvus - paleidi į rinką pinigus, o kai > juos parduodi - išimi pinigus. Keičiant pinigų kiekį (jų pasiūlą) ir > reguliuojama palūkanų norma, tai juk aiškiai pasakyta ir tavo pateiktame > sakinyje. Jeigu ji būtų nustatoma kažkokiomis administracinėmis > priemonėmis - tai kam iš viso būtų reikalingos atviros rinkos operacijos? Tai ne taip senai jau diskutavom - anksčiau buvo būtinai reikalingos, nes kitų instrumentų FED'as nelabai turėjo. Dabar jau turi. Aišku iš inercijos OMO gal dar šimtą metų naudos. O tikslas aiškus - nustatyti FEDo norimą palūkanų normą. > Kokias būdais tą savo frazę sukūrei iš pateikto angliško teksto? Galėjau pacituoti ir daugiau, bet pamaniau, kad bus per daug baisu: "Reserve requirements affect the potential of the banking system to create transaction deposits. If the reserve requirement is 10% <... vadovėlis money multiplier pavyzdys...> _In practice, the connection between reserve requirements and money creation is not nearly as strong as the exercise above would suggest._ <...> Furthermore, the Federal Reserve operates in a way that permits banks to acquire the reserves they need to meet their requirements from the money market, so long as they are willing to pay the prevailing price (the federal funds rate) for borrowed reserves. Consequently, reserve requirements currently play a relatively limited role in money creation in the United States. Kitaip tariant, banko galimybę išduoti paskolą riboja ne rezervų kiekis, o jų kaina. > Čia tu sakei, kad mokesčiai iš esmės nereikalingi, nes valdžia savo > išlaidas gali finansuoti spausdindama pinigus. Ne kartą rašiau, kad mokesčiai sukuria vertę pinigams ir reguliuoja visuminę paklausą. > Tai normalu, kas dėl to ginčijasi? Per pastaruosius 2-3 metus tikrai > nesikeitė kartais. Per pastaruosius 3m. išaugo 1,5 karto. Nesiimu spręsti ar tai daug ar mažai. > Tai puiku, pagaliau, atrodo, pripažįsti, kad bankas neišduoda paskolų > daugiau nei gauna indėlių, kitaip jo rezervai greitai išsibaigtų. Rezervai išsibaigti negali, nes gali sutrikti atsiskaitymo sistema arba tarpbankinė palūkanų norma gali išaugti virš CB pageidaujamos. Kad bankų sistemoje visada būtų pakankamai rezervų - rūpinasi CB. > Prie ko čia tie mokesčiai už operacijas? Prie to, kad banko galimybes teikti paskolas riboja ne rezervo reikalavimai, o jų kaina. CB reguliuodamas tarpbankinę palūkanų normą pigina arba brangina komercinių bankų paskolas, dėl ko (bent teoriškai) didėja arba mažėja paskolas imančių skaičius arba paskolų sumos. > Taigi ir aš teigiau, kad > sąskaita banke - tai ne seife gulintys pinigai, o banko įsipareigojimas > tam tikromis sąlygomis grąžinti indėlį. Kitaip bankas negalėtų tų pinigų > perskolinti, t.y. vykdyti pagrindinės savo veiklos - būti tarpininku > tarp norinčių pinigus paskolinti (nors ne visi skolinantieji tai > supranta, daug kas galvoja kad palūkanos už indėlį jiems mokamos > labdaros tikslais) ir norinčių pinigų pasiskolinti. Indėliai yra vienas pigiausių pinigų rezervams šaltinių. Čia vėlgi reikia pabrėžti, kad rezervai reikalingi ne skolinimui, o bankų tarpusavio atsiskaitymams.