On 2013.06.05 10:50, RaR wrote: > Niekas ten neišnyksta, JAV iždo sąskaitoje pinigai tokie pat > prieinami/neprieinami kaip ir komercinio banko sąskaitoje FED'e. <..> > Jeigu valstybei pardavus obligacijas ar surinkus mokesčius pinigai > tiesiog išnyktų, tai daryti nebūtų jokios prasmės. > Tai pinigų kiekį keičia ne pats vyriausybės vykdomas obligacijų > pardavimas ir supirkimas, o FED vykdomas bet kokių aktyvų > pirkimas/pardavimas. Vyriausybės obligacijos yra tik pagrindiniai > aktyvai, kuriais prekiauja FED. Dar FED pinigų kiekį didina-mažina > prekiaudamas kitais vertybiniais popieriais, užsienio valiuta, > tauriaisiais metalais, tiesiogiai skolindamas komerciniams bankams. O > kai vyriausybė parduoda/išperka obligacijas bet kam kitam išskyrus FED, > pinigų kiekis rinkoje nesikeičia, keičiasi tik jų savininkai. Čia didelių filosofijų nereikia - mokesčių pavidalu surinkti pinigai išimami iš rinkos, valstybei (kaip dabar madinga sakyti) "išlaidaujant" - patenka į rinką. > Per visą ilgą diskusiją niekaip negali suvokti kad JAV valstybės iždas > (dabartinis vadovas Jack Lew) ir FED (Bernankė) yra atskiros > institucijos, turinčios skirtingas funkcijas. Iždo departamentas yra > vyriausybės institucija vykdanti fiskalinę politiką, atsakinga už jos > finansų tvarkymą, renka federalinius mokesčius, pinigų gamyboje > dalyvauja tiek, kad spausdina popierinius pinigus ir kala monetas. FED > yra nepriklausanti vyriausybei institucija, vykdanti monetarinę politiką. Bet skirtingai negu bando įteigti Tamsta, tai nėra Marsas ir Venera, dvi skirtingos planetos. FED'o "mandatas" sako: "The Board of Governors of the Federal Reserve System and the Federal Open Market Committee shall maintain long run growth of the monetary and credit aggregates commensurate with the economy's long run potential to increase production, so as to promote effectively the goals of maximum employment, stable prices and moderate long-term interest rates." Siekdamas šių tikslų FEDas glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis. > Kažkokios tuščios ir kvailos frazės. Zimbabvėje ar Veimaro Vokietijoje > infliacija kilo dėl to, kad buvo viršijami realūs ekonomikos pajėgumai, > o ne spausdinami pinigai? > Ant kiek reikia būti bukai fanatiškai > užsispyrusiu, kad teigti, jog pasiūla visiškai neįtakoja prekės kainos > (šiuo atveju pinigų). Juk visi vadovėliai ir kasdienybė teigia priešingai. Frazės nei tuščios, nei kvailos. Pernelyg ribojanti fiskalinė ir monetarinė politika yra viena iš priežasčių dėl kurių daugelio šalių ekonomikos (tame tarpe ir LT) nepilnai išnaudoja savo potencialą. > Tai jau nebeteigi, kad kinas nupirkęs JAV vyriausybės obligacijų už 100 > dolerių iš karto praturtėjo šimtu doleriu? > Ir jau nebeteigi kad > vyriausybė skolinasi tam, kad reguliuotų kažkokį rezervų prieinamumą > rinkoje, o ne dėl to, kad gautų realią naudą (prekes ir paslaugas). Teigiau ir teigiu, kad deficitinės vyriausybės išlaidos daromos tam, kad būtų gaunama reali nauda, o obligacijos leidžiamos būtent palūkanų normai tarpbankinėje rinkoje reguliuoti, o ne tam, kad kažką "skolintųsi". Apskritai bandau vengti to termino ir stengiuosi jį rašyti tik kabutėse, bet gal kitą sykį ir prasprūsta. > Čia sumalei šiek tiek. Bankas negali išduoti Petrui didesnės paskolos > nei Jonas padėjo pinigų (pvz. $100), jis gali išduoti tik indėlį minus > privalomieji atidėjimai (pvz. $97). Jeigu išduotą paskolą ($97) Petras > laiko kaip indėlį tame pačiame banke, vadinasi bankas gavo naują $97 > indėlį, kurio 97% gali perskolinti. Ir FED visada prižiūri, kad banko > išduotų paskolų nebūtų daugiau nei indėliai minus privalomieji > atidėjimai. Bankai neskolina pinigų iš rezervo sąskaitų klientams. Bankai apskritai ne "skolina", o "suteikia paskolą". Dėl paties paskolos klientui suteikimo banko rezervai nesumažėja. Jei pvz. privalomas rezervas 10%, tai bankas turėdamas $100 indėlį, teoriškai gali išduoti $900 paskolų (kurios yra ne kas kita kaip nauji indėliai), jei tie indėliai lieka paskolas duodančiame banke. Tada bankas turi iš viso $1000 indėlių, $900 paskolų ir $100 rezerve. Praktikoje dalis indėlių (ir kartu su jais rezervų) "nuteka" į kitus bankus, dalis išgryninama, kita dalis "įplaukia" iš kitų bankų ir t.t ir pan. Todėl banko paskolų portfelio augimą lemia visų pirma ne banko rezervai gulintys CB, o mokių klientų skaičius. Reikalavimai rezervams turi palyginti nedidelę įtaką, nes reikalingus rezervus už tam tikrą kainą beveik visada galima pritraukti iš šalies. > Čia vėl šiek tiek sumalei. Taip, šiek tiek sumaliau. Jei bankas turi rezerve $100, o Jonas atsiima savo $100 indėlį, bankui reikia gauti $20 Petro indėlio rezervui. Tie $ gali tiesiog "įkristi" iš kito banko su indėliu, kažkas gali įnešti grynus $, bankas gali parduoti turimus vertybinius popierius, gali pasiskolinti iš kito banko ar CB - variantų daug. > Jeigu Jonas nusprendžia atsiimti pinigus > grynais (imant, kad tai viskas, ką turi bankas), jam dažniausiai ir kils > problemų, "run on bank", t.y. masinis indėlių atsiėmimas paprastai > visada yra problema net šiaip jau likvidžiam komerciniam bankui. Esmė > ta, kurią aprašiau - tie Jono $100 neprivalo gulėti rezerve, privalo > gulėti tik, pvz. $3, nes Petras pinigus skolinasi ne tam kad mokėtų > didesnes palūkanas bankui nei iš jo gauna už indėlį, o greičiausiai bent > dalį pinigų išsigrynins ar perves į kitą banką. Net jeigu Petras visą > savo paskolą padėjo į sąskaitą tame pačiame banke, jis su savo $97 > dolerių indėliu tampa lygiai toks pats indėlininkas kaip ir Jonas su > savo $100. Ir jeigu jie abu panorės atsiimti savo indėlius, kurių suma > $197, bankas turės tik $100. Tuomet bankui prisieis skubiai skolintis. Blogiausiu atveju - padės CB. > Taigi, kai iš banko imi paskolą, jis tau duoda pinigus, kuriuos tikrai > turi, Kaip ir minėjau - bankas suteikdamas paskolą pinigų kuriuos tikrai turi tau neduoda.