> Jei puikioji B-W sistema būtų veikusi labai sėkmingai, ji būtų > pratempusi kur kas ilgiau nei varganus ~25m. Manote jos buvo atsisakyta > tiesiog šiaip sau? Mini B-W sistemą bandyta realizuoti eurozonoje. > Prireikė viso labo nepilno dešimtmečio iki rimtos krizės. > > Beje, bent jau JAV ekonomikos recesijos prie B-W sistemos vykdavo > maždaug kas 5m. Atsisakius B-W - berods vidutiniškai kas 7-8 metus :D > Taigi dabartinė sistema yra stabilesnė. > Iš esmės tuo laikotarpiu nebuvo nė vienos rimtesnės pasaulinės ar regioninės ekonominės krizės. Galima iki pažaliavimo ginčytis dėl to, kaip būtų geriau, bet faktas, kad ekonominiai ciklai ir kartas nuo karto gilios krizės yra užprogramuotas rinkos ekonomikos reiškinys ir jokie keinsiizmai bei monetarinės politikos jų nesugebėjo išspręsti, nors tokių vilčių ir buvo. Bet apskritai mūsų ginčo objektas yra ne ekonominės krizės ir jų valdymas, o kiti tavo teiginiai. >> Kur čia akmens amžiaus samprata - rinkti mokesčius, kai galima tų pinigų >> prisispausdinti? > > Matau, kad tamsta vis dar nepagaunate mano minties. Labai paprastas > pavyzdys. > Valdžia surenka 100Lt grynais mokesčių ir planuoja taip pat 100Lt > išlaidų. Ar yra skirtumas ekonomikai, jei valdžia atsiskaitys tomis > pačiomis kupiūromis, ar spausdintomis naujai, o senas sukūrens biokuro > katilinėj? :D > Šiuo atveju nėra, nes pinigų rinkoje nepadaugės. Bet kai valdžia spausdinasi pinigus savo išlaidoms jų iš nieko nesurinkdama, reiškia išlaidas ji finansuoja savos valiutos infliacijos mokesčiu su visomis neigiamomis pasekmėmis tai valiutai. Čia galima paskaičiuoti kad ir imant Lietuvą. Litų rinkoje yra kažkur virš 10 mlrd. ir tas skaičius per keletą metų mažai keičiasi. O Lietuvos centrinės valdžios metinis biudžetas be visokių paramų (taigi, surinktas mokesčiais) yra kažkur netoli 20 mlrd. litų. Taigi, jeigu valdžia save finansuotų infliaciniu mokesčiu, litas per metus nuvertėtų mažiausiai triskart (iš tikrųjų jų reikėtų spausdinti daugiau, nes po kiekvienos injekcijos į rinką jie nuvertėtų). Visais ateinančiais metais spausdinimas turėtų didėti geometrine progresija, o tai - tiesus kelias į hiperinfliaciją. Visas šalis, kurios nesurinktus mokesčius bandė kompensuoti pinigų spausdinimu, tas ir ištiko. Todėl šalys, jeigu nesueina galai, pinigų bando pasiskolinti, jų spausdinimas išlaidoms padengti - tai jau agonija. Panašiai yra ir kitose šalyse - tereikia palyginti jų metinius biudžetus su jų valiutos kiekiu rinkoje. Todėl kažkokie sapaliojimai apie galimybę visas valdžios išlaidas finansuoti pinigų spausdinimu netenka prasmės vien pasižiūrėjus į realius skaičius. >> Jeigu imti konkrečiai tą "Modern money mechanics", tai tas sakinys yra 7 >> psl. o iškart už jo kitas, kiek patikslinantis, cituoju: >> >> "Reserves are unchanged by the loan transactions. But the deposit >> credits constitute new additions to the total deposits of the banking >> system." > > Tai būtent ir parašyta tai ką sakau. Banko rezervai nesikeičia (nes > bankas neskolina pinigų iš rezervo), o paskola sukuria naują indėlį > (t.y. padidina to banko, o kartu ir visos bankų sistemos įsipareigojimus). > Jeigu išduodamas paskolą, kurią skolininkas kuriam laiku padeda į sąskaitą tame pačiame banke, klerkas klientui duotų maišą pinigų, kurį šis iš karto vėl grąžintų klerkui - tai jau iš esmės viską pakeistų, pripažintum kad paskola buvo tikrai išduota, o naujas indėlis tikrai padėtas? O kai kažkas skolinasi, tai skolos didėja - ne tik bankų sistemoje tas vyksta. Kas čia apskritai įdomaus, ką čia dar reikia svarstyti? > Visiškai nesvarbu kuriame banke galų gale "nusėda" paskolos pinigai. > Esmė ta, kad su kiekviena paskola auga bankų valdomi aktyvai ir jų > turimi įsipareigojimai. T.y. Jono pinigai nėra skolinami Petrui (nes jei > taip būtų, bankų aktyvai ir įsipareigojimai neaugtų), o sukuriami nauji > "banko pinigai". Ko tu žiūri tik į bankus - o bankų klientų aktyvai ir įsipareigojimai neauga? Jonas padėjo indėlį į banką - atsirado banko įsipareigojimai Jonui ir tuo pačiu Jono aktyvai. Išdavė bankas paskolą Petrui - atsirado Petro įsipareigojimai bankui ir banko aktyvai. Jeigu nebūtų tarpininko - komercinio banko - nebūtų ir tarpinių su bankais susijusių aktyvų ir pasyvų, būtų tik Jono ir Petro aktyvai bei pasyvai. Atrodo, viskas taip elementaru, net keista kaip žmonių galvose taip viskas susivelia, mistifikuojama, ir kaip jie kartais nenori kad kažkas jiems viską "atveltų". >> Juk viskas labai paprasta ir nereikia painiotis. Komercinis bankas yra >> ne kažkokia saugykla, o tarpininkas tarp norinčių skolinti ir norinčių >> pasiskolinti. >> Jis paima indėlį iš Jono tam, kad perskolintų (atminusavus >> privalomus atidėjimus) Petrui. Ir visiškai nesvarbu ar paskolos pinigus >> Petras pasiims grynais, perves į kitą banką, ar laikys tame pačiame >> banke kaip naują indėlį (tik šiuo atveju naują indėlį vėl galės >> perskolinti, kaip ir bet kurį kitą). Bet kuriuo atveju išdavus paskolą >> bankas turės rezervų mažiau nei indėlių, bet paskolų išduoti daugiau nei >> gavo indėlių jis negali. >> Pinigai buvo pervesti tam, iš kurio pirkau tą NT. Ir visiškai nesvarbu, >> kuriame banke yra NT pardavėjo sąskaita. Jeigu ji kitame banke - vieno >> banko rezervai sumažėjo, kito - padidėjo. Jeigu ji tame pačiame banke - >> rezervai nepakito, dėl to kad išduotus paskolai kompensavo naujas >> indėlis, tik atitinkamu procentu padidėjo neleidžiamų perskolinti >> rezervų kiekis. Jeigu taip būčiau pageidavęs, bankas man pinigus būtų >> išdavęs ir grynais. Imti paskolą ir ją visą laikyti kaip indėlį žmogus, >> aišku gali, bet teigti kad tai yra bankų sistemos esmė yra kvaila, kaip >> ir teigti kad taip darantys žmonės yra labai protingi. > > Reiks tamtyč paieškoti kokių nuorodų į necaitgaistinius šaltinius apie > realią bankų sistemos veiklą, nes matau, kad Tamsta tvirtai įsikibęs > populiaraus, bet neteisingo modelio. > Ne populiaraus modelio, o tiesiog realybės. Juk nesugebi pateikti jokių argumentų prieš tą "neteisingą" modelį. Jeigu žmogus pats nenori ar nesugeba analizuoti, jam belieka kažkuo tikėti. Tuomet galima tikėti ir ne vadovėliais, o kokias nors caitgeistais. > Būtent, kad iš esmės nieko. Rezervo reikalavimai turi minimalią įtaką > bankų veiklai. Jie sudaro tam tikrą pagalvę bankams, bet atidėjimai daugiau skirti reguliuoti realų pinigų kiekį rinkoje, nors tai ir nepagrindinis CB instrumentas.