>> Kokio dar sertifikavimo - tipo Kiniją reikia priversti įsivesti kažkokius ES kontrolierius, kurie stebėtų gamybos procesą, žiūrėtų ar/kiek tame gamybos procese pažeidžiamos ES ekologinės normos, ir pagal tai ES pritaikytų muitų dydį toms prekėms? > > RaR - o kaip yra su branduoliniu ginklu? Juk įsileidžia, rodo, inspektuoja, vertina. > Aišku aš čia pateikiu hiperbolizuotą pavyzdį, kad išmušt iš galvosenos geležinkelio, tačiau esmės tai nekeičia. Jei tarkime anti-ekologiškas elgesys ilgame laikotarpyje latentiškai yra įtariamas ne ką maženis >masinio naikinimo ginklas nei branduolinis - tai kodėl ir priemonės negali būti adekvačios? Visų pirma tai branduolinis ginklas. Antra jau rašiau - visa ta kontrolė, konkrečiai ekologinė, turi būti pasiekta tarptautiniais susitarimais. Aš ir sakiau, kad taip turėtų būti, taip ir yra viskas daroma. Ir TATENA yra tarptautinė organizacija. Oponentas gi siūlė, kad ES kažkodėl turėtų primesti Kinijai SAVO ekologines normas, be jokių susitarimų - tarptautinių ar dvišalių. >> Kodėl Kinija turėtų sutikti su tokia kolonizacija ir totaline visos savo gamybos kontrole? > > Gal todėl, kad jai tai apsimoka? Ar pačiam turbūt itin atgrasi iš audito pasiremta patirtis? Jai apsimoka, tai kodėl taip nėra? O ar apsimokėtų pačiai ES? Nors, aišku, ES biurokratijai tai, tikriausiai, patiktų. Galėtų įdarbinti dar kelis šimtus tūkstančių biurokratų, kurie visame pasaulyje kontroliuotų importuojamų į ES prekių gamybą, ir stebėtų ar ji atitinka ES ekologines normas. Neretai, turbūt, prie algos jie prisidurtų ir tų gamintojų dovanėlių. Bet kas, norėdamas eksportuoti į ES, to daryti negalėtų iš karto, o nuo eksportuojamos prekės gamybos pradžios turėtų pasikviesti ES biurokratus, kad jie galėtų stebėti visą gamybos procesą ir skaičiuoti išmetamo CO2 kiekį. Turėtų didelius katalogus, kuriuose būtų nurodytos CO2 išskyrimo normos vienam TV, telefonui, ar pliušiniam meškiukui (šie dar suskirstyti pagal dydį ir svorį). Dažniausiai įrengimai būtų varomi elektra, tad reikėtų atsekti kokią dalį tos elektros gamina anglis, nafta, dujos, atomas, hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir t.t. >> Kas, jeigu to užsimanytų ir JAV, Rusija, Japonija, Indija, Brazilija, etc.? Po 50 užsienio kontrolierių stebėtų kiekvieno kinų gaminio gamybos procesą ir vertintų jį pagal savo šalies ekologines normas? Kodėl to turėtų norėti tos šalys ir prisiimtų, viso to išlaidas? Kodėl Kinija turėtų norėti tokios totalinės užsienio kontrolės ir įvairių šalių įstatyminių normų taikymo savo šalyje? > > Todėl, kad jai naudinga. Todėl, kad tai kiti standartai, kriterijai, patirtis, žinios. Todėl, kad normalus verslas su malonumu priima delegacijas iš užsienio ir pats ten vyksta. Koks skirtumas, jei tai vyktų šalių >lygmeniu? Tai aš nieko prieš dėl pasikeitimo patirtimi, pagalbos, susitarimų. Kalba buvo apie ES įstatyminių normų taikymą Kinijai ir totalinę to taikymo kontrolę, nes kiekvienas produktas turėtų būti žymimas, ar jo gamybos proceso metu įsipaišyta į visas ES ekologines normas. >> Tipo jei tas pats būtų gaminama ES, tai CO2 neišsiskirtų? O jei Kinija savo eksportą į ES vykdytų per trečiasias šalis, tai CO2 mažiau išsiskirtų? Dėl konkurencijos rašiau - jei ES labiau apsimoka plėtoti "švarią" gamybą, tai tegul plėtoja ją. Jei kinams labiau apsimoka plėtoti "nešvarią" - tegu plėtoja ją. Juk tų gaminių visvien reikia (jei nereikėtų - nepirktume), ir jei jų nepirksime iš Kinijos, tai patys sau gaminsime ir teršime. > > Tavo argumentai labai greitai baigtųsi, jei atstumas tarp tavęs ir Kinijos sutrumpėtų iki 1 plytos storio sienos tarp tavęs ir tavo kaimyno, kuris visą butą pavertė šiukšlynu, tryda ir jovalu. Bet supranti, >žmogaus dėmesys - ribotas išteklius, o tu jį dar priverstas aukoti šitai diskusijai - tai tau ir px. ant Kinijos - ji tavęs kaip ir neliečia. Bet nuo to nesikeičia, kad visi sėdi vienoje valtyje. Keista kad pačiam ir >Alvidon tai yra anapus suvokimo ribų. Toks vaizdas, kad oras kuriuo kvėpuojant ir vanduo/sniegas, kuris krinta iš dangaus - lietuviams - lietuviškas, kinams - kiniškas. Dėl viso teršimo - tai jis priklauso ir nuo šalies gyventojų kultūros, tradicijų, čia greitai kažko neprimesi - patys turi susiprasti kas blogai ir apsikuopti. O šiuo atveju turėjau omeny daugiausia CO2 - ir yra tokių pramonės šakų, kurios jo daug išmeta, yra kurios - mažai. Ir nieko čia įstatymais greitai nepakeisi - riboja technologijos. Tiesą sakant jei neribotų technologijos ir nebūtų produkto poreikio, tai ir problemos nebūtų. Dabar gi sakau - koks skirtumas, kur tokios gamybos daugiau vyks ir kur daugiau to CO2 išmes - tegu kiekvienas gamina tai, kas jam labiau apsimoka. >> Dėl statistikos, tai greitai paieškojus radau tik kelių metų duomenis ir atskirai ES nebuvo. Bet visos Europos (kartu su Rusija) dalis Kinijos užsienio prekyboje sudarė apie penktadalį. Be to, reikia pažymėti, kad kinai visko ko pagamina, neparduoda - gamina ir sau, be to daugiausia CO2 prigeneruoja infrastruktūros, namų statybos, vietinis transportas, žemės ūkis. Taigi, joks trečdalis nesigauna - jei jie eksportuoja kokių 10 proc to, ką pagamina, iš jų koks 6-dalis eksportuojama į ES, tai į ES Kinija eksportuoja kokius 2 proc. savo gamybos. > > Vėl atsieto mastymo klaida - juk ant tos infrastruktūros, namų statybos, vietinio transporto ir žemės ūkio ir kabo visas Kinijos pramoninis kompleksas. Ir norint, kad milžinas stovėtų, reikia tvirtų ir daug >kojų. Ne tik pramoniniui kompleksui reikalinga infrastruktūra ir gyvenamasis plotas - visai gyvenimo kokybei. Bet ir tas pramoninis kompleksas, gamyba reikalingas Kinijos gyventojų gerbūviui kelti. O kokią teisę tu turi neleisti jiems vytis išsivysčiusių šalių gyvenimo lygį? Tas pramoninis kompleksas plėtojasi ne todėl, kad kažkas iš išorės verčia juos tai daryti, bet todėl, kad jie patys nori geriau gyventi. Kitaip jie nedirbtų. >> Negarantuoju savo skaičių tikslumo, gal jie skiriasi ir porą kartų, bet trečdalio visos savo gamybos Kinija niekaip negali eksportuoti į ES. > > O kitur? JAV? Nes pagal vartojimo aspektus ir sukeltus jo padarinius ES ir JAV sėdi tame pat karutyje. Na, ir kas iš to? Visos šalys vartoja, visos tarpusavyje prekiauja. Negali jiems uždrausti - nesutiks. O kinų gyvenimo lygis ir tuo pačiu vartojimas kyla sparčiau nei išsivysčiusiose šalyse. Ir Lietuvoje žmonės nori geriau gyventi - daugiau uždirbti, turėti daugiau ir kokybiškesnio gyvenamojo ploto, važinėti naujesniais automobiliais. Tai normalu, visada tai buvo, ir kad ir kaip tau to nesinori, turi su tuo susitaikyti. >> Be to nereikia užmiršti, kas nors Kinijos prekybos balansas su ES ir smarkiai teigiamas, tais pat keleto metų senumo duomenimis už 120 mlrd. į ES eksportuodami, jie vis tik už 90 mlrd. iš jos ir importavo. > > Absoliutūs skaičiai, tarkime gražūs. O importavo ko? Materijos? Jei taip - dar kokios ir kiek? Ar vis tik importavo ne tik jos, bet ir paslaugų ir ypač intelektinės produkcijos? Klausimai retoriniai, kad >nekiltų noras plikais skaičiais žongliruot.l O ką yra blogai/gerai importuoti/eksportuoti - materiją, paslaugas ar intelektualią produkciją? Jeigu aš programuoju ar kuriu technologijas mokslinėje laboratorijoje, tai esu blogesnis/nesąžiningesnis ar dar koks nors už tą, kuris pila anglis į pečių ar krato mėšlą į dirvą? Ar atvirkščiai? Ir apskritai, darbo pasidalijimas ir specializacija yra prigimtinis blogis?