Ne apie tai fleimas temoje. O apie tai, kad korumpuotas landsgrobis kenke LT valstybei. -- RaR <RaR@lt.lt> Wrote in message:r > Kas ten ką griovė - kolūkiečiai susirinkdavo ir spręsdavo ką daryti su savo turtu. Rezultatas: kolūkiuose javų tais laikais prikuldavo taip ~4 kartus mažiau iš hektaro nei Vakaruose, o, berods, pernai ar užpernai, rašė, kad Lietuvoje kviečių prikūlė vidutiniškai iš hektaro ar ne daugiausiai pasaulyje.Blyn, ir neprisimenat, kad kolūkiai didele dalimi laikėsi ant prievartinio darbo? Kolchoznikams paskirdavo ravėti kilometrines eiles runkelių, tai dirbdavo jų vaikai ir anūkai. Kiekvieną rudenį mokiniai, studentai, įstaigų darbuotojai buvo vežami nuimti derlių savaitėms - mėnesiui. Vasarą visi aukštesniųjų klasių mokiniai, bent rajonuose, ir dauguma studentų (SSB) po mėnesį ar daugiau turėdavo atidirbti kolchozuose ir sovchozuose. Pavasarį irgi veždavo akmenų rinkti.Ir net nepaisant prievartinio miestiečių darbo, žemės ūkyje tiesiogiai dirbo ~25-30% žmonių, kai Vakarų šalyse tuo metu 2-5%. Be to, gyvulininkystė išsilaikydavo dėka už naftą perkamų grūdų. Kai Reiganas paskelbė grūdų embargą, parduotuvėse net normali duona buvo dingusi.Nors gyvenome rajono centre, tėvas dirbo ŽŪ specialistu, bet domėjosi ir globalesniais dalykais, tai gerai matė visą bardaką ir aiškindavo pavyzdžiais ir skaičiais, koks neefektyvus sovietinis ŽŪ. Pastovūs vaizdeliai būdavo, kai girta melžėja guli patvory, o melžimo aparatas nukritęs nuo tešmens siurbia srutas ir pan. Negėrė nei pieno iš parduotuvės, o, kadangi apsilankydavo ir mėsos kombinatuose, tai ir jokių pirktinių dešrų. Bardakas ir neefektyvumas buvo totalus. ----Android NewsGroup Reader---- https://piaohong.s3-us-west-2.amazonaws.com/usenet/index.html