ir ką matai tame oscilografe? Garantuoju, lygiai nieko. Harmoniniai iškraipymai pradeda matytis turbūt taip nuo 5%, visokie B klasės "laipteliai" jei matosi - tada ir žiūrėt nebeverta, viskas puikiai girdisi. Beje, kokį signalo šaltinį naudoji? Akustiką? Bet svarbiausia, tai mane žavi - ant kiek tu teisus ir galintis mokyt pasaulį jautiesi.... :) On 02/03/2011 01:06 PM, CodeC wrote: > On 02/03/2011 12:15 PM, Dainiushas wrote: >> visgi, man atrodo, kad tu nelabai supranti esmės. Nekalbant apie tai, >> kad pasaulis tuoj bus 100 metų kaip konstruoja stiprintuvus - o tu vat >> pora tranzistorių į multisimą įsimeti ir tau viskas aišku..... :) > > as ne tik multisime ta darau. ant stalo stovi generatorius, > oscilografas, ir kruva maketu. multisimas tik bendra tendencija padeda > suprasti, ar kazkokia ideja patikrinti. > visgi pats nesupranti, apie ka kalbam. as tau normaliai pabandziau > paaiskinti kas vyksta stiprintuve, o tu parasei eiline atmazke, buktai > tu vienas protingas. o visus mano argumentus ir teiginius praignoravai > ir aisku nenusileisi iki tokio lygio, kad pripazinti, kad viski klydai > ir nesupratai kuo skiriasi ir kas tai yra stiprintuvo klase ir ka tai > itakoja. nes maciau jau kitam poste vel is naujo klausi kurios klases > vatai geresni. antra karta neperrasinesiu nes neturiu misionieriaus > tikslo. nenori suprasti tai gyvenk su savo nuomone, jei tau nuo to geriau. > >> >>>>> >>>> >>>> kaip tai nera konstanta? Jei turi AB su 20mA ramybes srove, tai ir yra >>>> AB su >>>> 20mA ramybes srove. Ir tai garantuoja, kad niekada nebus taip, kad abu >>>> ishejimo kaskado tranzistoriai yra uzhdaryti. Kitas klausimas, kokia ta >>>> srove yra pakankama konkrechios realizacijoj. >>> >>> vat ir susimovei. as tau siuliau labai gera varianta - susimeti ant >>> multisimo schema is dvieju tranzu ir zaidi su bias'u. ne tam kad >>> isgirsti kuo skiriasi skirtingu klasiu skambesys, o tam kad pamatyti kas >>> realiai keiciasi. tu kazkaip galvoji, kad tranzas atsidares nuo kanalo >>> sroves (mosfet). jis valdomas Vgs itampa, kuri priklauso nuo bias >>> voltage ir(!) signalo lygio. todel prie didesnio signalo lygio AB klases >>> PP stiprintuvas pereina i B klase, nes kazkuris tranzas buna cutoff'e. >>> Poto su priesingu signalo frontu jau atsiranda laiptelis, nes tranzas >>> neatsidaro akimirksniu. tuo metu dingsta NGR, nes isejime nulis o >>> pirminis stiprina kiek pajegia, kad pakelt isejima. galu gale tas >>> tranzas atsidaro, tada NGR 'greitai greitai' sako pirminiui 'tu bl tiek >>> daug nestiprink', ka sukramtoma irgi su velavimais. Cia vat ir atsiranda >>> intermoduliaciniai. Is cia vat ir 'pasakos' apie signalo kelia ir kas su >>> tuom ateina. Ne is pirsto jos lauztos. Net A klasei tas pats galioja. >>> Viskas priklauso nuo to, kokia istatai bias voltage ir koks bus tavo >>> signalo lygis konkreciu momentu. Cia uztenka gerai isigilinti kaip >>> veikia push-pull ir viskas aisku tampa, kada keiciasi tranzu darbo >>> rezimas, kada pradeda klipinti. SE niekada nebuna cutoff'e, kol neatsuki >>> iki pacio maksimumo ir jis nepradeda klipinti (simetriskai!). cia ir >>> skirtumai. visi zaidimai su AB bias current tera ejimas link kazkurio >>> galo arba labiau prie B arba labiau prie A. >>> Cia as tau pabandziau paaiskinti, kad visu PP stiprintuvo klase arba >>> darbo rezimas priklauso nuo signalo lygio konkreciu momentu ir tai nera >>> konstanta. vienintelis SE visada dirba A klasej. >>> >>>> >>>>> apie NGR zinok net labai rimtus mokslus baige zmones nesutaria. tai >>>>> gal >>>>> mes nepradekim. >>>> >>>> buten del to ir nesutaria, del ko tu taip stojiesi piestu - >>> >