On 02/02/2011 10:11 PM, Dainiushas wrote: >> >> as kalbu apskritai apie stiprintuvo klase - ji nera konstanta. ir mano >> retorinis klausimas apie 'gryna' klase toks ir buvo - nera grynos klases. >> taip sakant atsakiau klausimu i klausima. >> AB klase tai kompromisas tarp B ir A, kas aisku netgi vaikui mokanciam >> abecele. kad tas kompromisas turi abieju trukumus ir abejotina nauda tai >> aisku diskuoti galima be galo, bet yra taip ir ne kitaip. >> > > kaip tai nera konstanta? Jei turi AB su 20mA ramybes srove, tai ir yra AB su > 20mA ramybes srove. Ir tai garantuoja, kad niekada nebus taip, kad abu > ishejimo kaskado tranzistoriai yra uzhdaryti. Kitas klausimas, kokia ta > srove yra pakankama konkrechios realizacijoj. vat ir susimovei. as tau siuliau labai gera varianta - susimeti ant multisimo schema is dvieju tranzu ir zaidi su bias'u. ne tam kad isgirsti kuo skiriasi skirtingu klasiu skambesys, o tam kad pamatyti kas realiai keiciasi. tu kazkaip galvoji, kad tranzas atsidares nuo kanalo sroves (mosfet). jis valdomas Vgs itampa, kuri priklauso nuo bias voltage ir(!) signalo lygio. todel prie didesnio signalo lygio AB klases PP stiprintuvas pereina i B klase, nes kazkuris tranzas buna cutoff'e. Poto su priesingu signalo frontu jau atsiranda laiptelis, nes tranzas neatsidaro akimirksniu. tuo metu dingsta NGR, nes isejime nulis o pirminis stiprina kiek pajegia, kad pakelt isejima. galu gale tas tranzas atsidaro, tada NGR 'greitai greitai' sako pirminiui 'tu bl tiek daug nestiprink', ka sukramtoma irgi su velavimais. Cia vat ir atsiranda intermoduliaciniai. Is cia vat ir 'pasakos' apie signalo kelia ir kas su tuom ateina. Ne is pirsto jos lauztos. Net A klasei tas pats galioja. Viskas priklauso nuo to, kokia istatai bias voltage ir koks bus tavo signalo lygis konkreciu momentu. Cia uztenka gerai isigilinti kaip veikia push-pull ir viskas aisku tampa, kada keiciasi tranzu darbo rezimas, kada pradeda klipinti. SE niekada nebuna cutoff'e, kol neatsuki iki pacio maksimumo ir jis nepradeda klipinti (simetriskai!). cia ir skirtumai. visi zaidimai su AB bias current tera ejimas link kazkurio galo arba labiau prie B arba labiau prie A. Cia as tau pabandziau paaiskinti, kad visu PP stiprintuvo klase arba darbo rezimas priklauso nuo signalo lygio konkreciu momentu ir tai nera konstanta. vienintelis SE visada dirba A klasej. > >> apie NGR zinok net labai rimtus mokslus baige zmones nesutaria. tai gal >> mes nepradekim. > > buten del to ir nesutaria, del ko tu taip stojiesi piestu - charakteristikos > stiprintuvo gaunasi puikios, o garso nera. > >> zinau, kad ji naudoja siekiant minimaliausio THD, kad turet ka parasyt >> knyguteje. > > Ne tik THD, taip pat kompensuot ishorinius poveikius - temperatura, > maitinimo itampa, elementu tolerancijos ir t.t, galu gale, gaminanyt > dideliais kiekiais elementaraus atkartojamumo reikia, nederinsi kiekvieno > aparato puse dienos. > >> tavo jau anksciau mineti intermoduliaciniai iskraipymai dazniausiai net >> neminimi. o daug ausis turinciu zmoniu sako, kad jie gadina garsa daug >> labiau nei harmoniniai. > > Ash ta chia jau ne vieni metai shneku. Nes intermoduliacijos girdimumo riba > yra eilemis mazhesne nei harmoniu ishkraipymu - kadangi ishejimo signale > atsirado nauji dazhniai, kuriu iejime nebuvo. Ir garsas gaunasi "sunku", > "suveltas" ir dar visoks koks neaudiofilinis > >> o jei neklystu, tai jie ir atsiranda del didelio NGR, kuris stengiasi >> susidoroti su stiprintuvo komponentu netiesiskumais. kitaip sakant, tai >> bandymas istaisyti tai, ka pries tai buvo pagadinta. > > ish dalies - taip. > >> >>> Beje, kaip vientaktej A klases atkyrineji apkrova nuo nuolatines sroves? >> >> nu kam klausi jei zinai. ir jau zinau ka kitam poste rasysi. tai as tau >> atsakysiu, kad didelis ir baisus kondikas isejime nera dar pats >> blogiausias dalykas, lyginant su talpumais, kuriuos tavo signalas praeina >> per n tranzu ir kaskadu AB stiprintuve. >> > > shiaip tai nebutinai. Pilna schemotechnikos kur kondensatoriu signalo kely > praktishkai nera. Kad ir ta pati Estonia. > Beje, o kodel ne transformatorius? kalbama, kad jis padeda suderint > shaltinio ir apkrovos impedansus ir labai teigiamai atsiliepia garsiakalbio > darbo rezimui irgi ishkraipymams jame. > >> >> o tu manei kad tuos stiprintuvus audiofYlai kuria ir projektuoja tokius >> kokie yra? ten siaip irgi yra atskiras mokslas - shudo is sviesto spaudimo >> (rimtai kalbu). ir ten zmones dirba tikrai analog'a ismanydami kaip bobute >> poterius. kaip manai kaip jie dirba? o gi naudoja elementaria fizikos, >> elektronikos teorija. apie poetiskus garso niuansus svaigsta ir rasineja >> vadybininkai. >> > > Bet reaultatas realiai kazhkoks gaunasi. Nes zhmoniu su ausimis yra > nemazhai - seniai viskas butu uzhsilenke. > >