> Kaip ir sakiau - lieka problema gauti tų eurų.

Bet tai ne LB problema, o to, kam reikia litų.


> Tai čia tik Vidas Makauskas pergyveno dėl euro įvedimo. O šiaip viskas
> kas nominuota litais bus "padalinta" iš 3,4528 ir virs eurais
> nepriklausomai nuo "padengimo" ar "nepadengimo". O toliau viskuo
> pasirūpins ECB :)

ECB šiuo atveju niekuo perdaug rūpintis ir nereiks. Jeigu banko balansas 
susiveda (o kad taip būtų prižiūri CB), jam nėra problemų padengti 
indėlius, nebent susidaro laikinos ir reikia staigiai pasiskolinti, 
jeigu vyksta masinis indėlių atsiėmimas.


> Didžiausia paties klaida, kad žiūri į pinigus kaip į kažkokį materialų
> dalyką - pateiktas pavyzdys su butu tą labai gerai parodo.
>
> Jau n kartų rašiau, kad komerciniai bankai nedaugina centrinio banko
> pinigų kaip teigiama standartiniame pinigų daugiklio modelyje. Realybė
> iš tiesų yra netgi gerokai paprastesnė ir visiškai logiška. Komercinis
> bankas išduodamas paskolą sukuria pinigus (bank money, inside money -
> kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), kurie yra už tam tikrą kainą (CB
> nustatomą ir valdomą palūkanų normą) keičiami į centrinio banko pinigus
> (outside money) - rezervus kurie naudojami atsiskaitymui tarp bankų ir
> grynuosius, kurie esant reikalui išmokami klientams. Štai ir visa
> finansinė alchemija vienu sakiniu.
>
> Jei CB nori suaktyvinti ekonomiką - jis mažina savo pinigų kainą
> (palūkanų normą), kad atpigtų ir komercinių bankų kreditas ir dėl to
> imtų didėti pinigų masė. Jei CB mano, kad ekonomiką reikia prislopinti -
> savo pinigų kainą didina (kelia palūkanų normą), kad brangtų ir
> komercinių bankų kreditas, o pinigų masės augimas būtų lėtesnis ar ji
> net imtų mažėti. Štai visa monetarinė politika dviem sakiniais :)

Apie visa tai jau ne kartą ir išsamiai diskutavome, tame tarpe ir apie 
tai kuo skiriasi litai nuo komercinio banko skolų, nominuotų litais (kas 
iš esmės ir yra komercinio banko pinigai, arba indėliai).