On 2014.02.13 13:23, RaR wrote:

> Ir vėl apie tą patį - taigi savaime suprantama - jeigu CB palaiko
> pakankamą sistemos likvidumą ("prispausdina" pinigų), tai atidėjimų
> procentas nereikšmingas rinkos pinigų pasiūlai/paklausai. Visgi jei tas
> procentas būtų nustatytas 100%, tai normali bankininkystė tiesiog
> išnyktų, nes bankas negalėtų skolinti bet kokių į jį įneštų pinigų - jis
> veiktų tik kaip pinigų saugykla už kurios paslaugas reikėtų mokėti. 200%
> - tai jau iš viso kliedesiai, kadangi bankas negalėtų priimti pinigų net
> pasaugai - paėmus pasaugoti 100 litų, bankas iš kažkur turėtų susirasti
> ir pas save laikyti dar 100 litų.

Aišku, kad 200% reikalavimas būtų absurdiškas (kaip ir 100%).  Bet jei 
CB tokį įvestų, tai ir turėtų pats aprūpinti finansų sistemą pakankamais 
rezervais. Pakartosiu citatas:
"The Eurosystem, however, as the monopoly
supplier of central bank reserves in the euro
area, always provides the banking system with
the liquidity required to meet the aggregate
reserve requirement."

"Central banks set an official interest rate and then supply the volume 
of reserves necessary in order to steer short-term market interest rates 
close to the official interest rate."

T.y. jei CB neaprūpintų finansų sistemos pakankamais rezervais, tai 
tarpbankinių palūkanų norma išlėktų į kosmosą, kas pakenktų CB 
monetarinei politikai.

> Na bet čia visai atskira tema - tai indėlių draudimo problema, o ne lito
> padengimo.

Pagal Tamstos modelį vyriausybė turėtų pasiskolinti trūkstamus eurus, 
juos Lietuvos Banke iškeisti į litus ir tada kompensuoti indėlius.

>> Visi tik tokiu atveju, jei kažkas Lietuvos Bankui "suveiktų"
>> papildomus 7-8 milijardus €.
>>
>
> Taigi savaime aišku, kad tai būtų vyriausybės skolinimasis - gi ir po
> Snoro uždarymo vyriausybė skaičiavo kiek dėl to reikės papildomai
> skolintis. Dėl tos pačios priežasties dešimtis milijardų reikėjo
> skolintis ir Airijai, nors euro jiems niekuo dengti nereikia.

Čia kalbėjome apie "privačių pinigų" atvejį, kai Lietuvos vyriausybės 
galinčios pasiskolinti eurų nėra. Tokiu atveju sistemoje yra ~45 mlrd. 
Lt ir vienintelė institucija galinti keisti litus į eurus, t.y. Lietuvos 
bankas, kuris eurais ir auksu kurį galėtų parduoti už eurus turi tik ~20 
mlrd. Lt ekvivalentą. Taigi arba mažesnė pusė gauna oficialiu kursu po 
0,29€ už 1lt, o likę baronkos skylę, arba visi gauna po ~0,12€ už 1Lt :)

> Taigi samprotauji apie jo pilną-nepilną padengimą ir kažkodėl tai sieji
> su indėlių draudimu. Jeigu viskas bus gerai, tas padengimas išnyks kartu
> su litu. Bet bet kokia normali valiuta pilnai ar dalinai vis tiek yra
> dengiama ir auksu, ir užsienio valiuta, vertybiniais popieriais,
> daugiausiai vyriausybių obligacijomis.

Mes čia kalbam apie litą ir tariamą jo 100% padengimą :)
O įvedant eurą bus konvertuota viskas - ir "tikri", auksu ir eurais 
dengti litai, ir "netikri" bankų litai.

> Kuri vieta čia tau neaiški? Kaip visada - teigi kad pasiskolinus 100 Lt
> iš banko ir juos vėl ten padėjus, banke litų padvigubėjo?

Bingo! Tai, kad pinigų kūrimo procesas prasideda komerciniame banke jam 
išduodant paskolą aprašyta ko gero bet kuriame neprieštvaniniame 
makroekonomikos vadovėlyje. O CB "palaiko" sistemą aprūpindamas ją 
reikalingais rezervais "pagal faktą". Vėlgi pakartoju citatą:
"ECB’s reserve requirements are backward-looking, i.e. they
depend on the stock of deposits (and other
liabilities of credit institutions) subject to
reserve requirements as it stood in the previous
period, and thus after banks have extended the
credit demanded by their customers."

> Neužtenka tik perskaityti tas "nesąmones" - reikia jas ir suprasti. O
> tam labai padeda wikipedijos, vadovėliai, paskaitos ir pan.

Ir paskaitose išgirsti apie pinigų daugiklį, kurį neigia tas pats ECB? :)
"The money multiplier framework has a long and distinguished pedigree in 
the literature (...)
Clearly, this account contrasts with the way in which monetary policy 
is, in general, implemented in practice."