> Tai būtent, apie tai jau buvo diskutuota. CB nustato kuriose ribose gali > normaliomis sąlygomis "plaukioti" tarpbankinės palūkanos. Tai, kad > Vilibor dabar žemas rodo, kad bankų sistemoj likvidumo trūkumo nėra. Tai > yra normali būklė. > > Ta proga prikabinu savo kažkada pasidarytą grafikėlį iliustruojantį kaip > LB "vairuoja" viliborą. Į mokslinį tikslumą jis nepretenduoja, nes > duomenys buvo paskubom sukopipeistinti iš kelių šaltinių, bet > iliustracijai pakankamas. Koreliacija nieko nepasako apie priežastinį ryšį. O esmė yra ta, kad ne LB reguliuoja Viliborą, o Viliboras reguliuoja (bent jau taip tiksliai ir buvo iki 2004 m.) LB palūkanas - pagal žemiau pateiktą citatą iš LB tinklalapio LB skaičiuodavo Viliborą, ir prie paskutinių dviejų savaičių aukščiausios reikšmės pridėdavo du procentus. Dabar gi tiesiog nustato tai, ką nustato ECB. O kaip jau buvo pateikta, tas FED ar ECB "discount window" praktiškai neturi įtakos pagrindinei palūkanų normai, nes ji reguliuojama per atviros rinkos operacijas, o tiesioginiam skolinimuisi iš CB visada nustatomas didesnis procentas. >> O anksčiau >> taikyta metodika labai akivaizdžiai parodo, kad LB savo skolinimo >> palūkanomis negali reguliuoti Vilibor, > > Negalėjo ar nenorėjo? ;) > Taigi ir kiti CB tokiu būdu nereguliuoja palūkanų normų, nes ne tam tas "discount window" skirtas - negi taip sunku suprasti bent tai, kas rašoma keliuose wikipedijos sakiniuose, jeigu aš nepakankamai suprantamai aiškinu? > Ten parašyta, kad tokia metodika galiojo iki 2004 m. sausio 19d. > Dabar vienos nakties palūkanų normą nustato LB (kopijuodamas nuo ECB) - > Viliboras tam jokios įtakos neturi. Ir taip jau 10 metų. Tai jau rašiau, o ECB, FED ir kiti per tą "discount window" tarpbankinės palūkanų normos nereguliuoja, nes ne tam tai skirta, jie visada tuos procentus palaiko didesnius už tarpbankinę palūkanų normą > Ne skolinimo palūkanos yra nustatomos aukštesnės nei Vilibor (ECB tikrai > nekreipia dėmesio į Vilibor nustatydamas savo "Marginal lending > facility" palūkanų normą), o Vilibor normaliomis sąlygomis visada > žemesnis. O tas atvejis kai Vilibor buvo žymiai aukštesnis tebuvo > mandagus bankų būdas pasakyti klientams - paskolų neduodam - matai koks > baisus Viliboras?!!! Juk Vilibor'as yra palyginti nesunkiai komercinių > bankų manipuliuojamas rodiklis. Tu manai, kad komercinis bankas negali tiesiog šiaip sau neduoti paskolos - vien todėl, kad jis tuo nesuinteresuotas, atsakant klientui būtina apeliuoti į kažkokį Vilibor? Nematau jokios logikos. Priėmus ECB skolinimo palūkanų lygį tiesiog neleidžiama, bent jau teoriškai, Vilibor pakilti daugiau nei maksimalus galimas Euribor. > Skaitom knygą, matom špygą? Lentelėje išvardinti dar 2 būdai likvidumui > didinti ir 2 būdai likvidumui mažinti. Tai, kad normaliomis sąlygomis jų > naudoti dažnai netenka dar nereiškia, kad kritiniu atveju LB nesiims > reikiamų priemonių. Nes LB atseit neužtikrina bankų sistemos likvidumo, > nes neturi instrumentų, o jei pasirodo, kad instrumentus turi, tai vis > tiek neužtikrina, nes ... nu xuj znajet kodėl, todėl, kad aš taip manau ;) Kur tu toje lentelėje dar kažką matai apie bankų likvidumą ar aš kažkur ne ten žiūriu? > Dar iš http://www.lb.lt/uzsienio_atsargu_valdymas: > "Valdant užsienio atsargas, siekiama užtikrinti galimybę vidaus valiutų > rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas fiksuotam ir stabiliam lito > kursui euro atžvilgiu palaikyti." Tai galima savo nuostatuose įrašyti tai, ką daro aktyvią monetarinę politiką vykdantys CB, O lito atveju esmė tame, kad esant pilnam lito padengimui rezervais jokių intervencijų daryti nereikia. LB veikia kaip paprasčiausia pinigų keitykla ir tas kursas užtikrinamas savaime. Svarbu tik rezervo kur nors neiššvaistyti.