> t.y. tu teigi kad vienas ir tas pats, kai is banko gauni paskola (tarkim
> vartojimo) ir saskaitoj atsiranda 20k litu. ir kai saskaitoj be
> skolinimosi turi ta pati 20k (santaupos)? nelabai suvokiu, kur cia
> 'skolos rastelis'. darbdaviai parduoda produkcija, moka algas, perveda
> ir darbuotoju saskaitas banke. gali ta pacia diena visus i tase susidet.

Jeigu būtų kažkokios specialios sąskaitos, kurių bankas negalėtų liesti 
ir perskolinti, tu už jų laikymą jam mokėtum, o ne jis tau palūkanas. 
Visi į komercinį banką padėti pinigai - tai iš esmės jam paskolinti 
pinigai, su kuriais jis tinkamas elgtis kaip nori, nepaisant to kaip tie 
pinigai gauti (ištraukei grynus iš kojinės, paimta paskola iš kito banko 
ar iš to paties banko). Kiek jis tų gautų pinigų perskolina - kitas 
reikalas, kuo daugiau perskolina - tuo sėkmingesnė jo veikla, nes iš 
palūkanų skirtumo uždirba daugiau pelno.

Tik tiek, kad bankas turi turėti pakankamai neperskolintų pinigų, 
kuriais galėtų tau apmokėti iš einamųjų sąskaitų pinigus išimant grynais 
ar pervedant juos į kitą banką.


>
>> pinigus galima perskolinti daug kartų, ir tuomet bendra skolos raštelių
>> suma litais gaunasi daug didesnė už LB išleistų litų kiekį.
>>
>> Kaip jau parašė, tie visi įsiskolinimai, iki šiol nominuoti litais, bus
>> pernominuoti eurais tiesiog padalinant iš 3,4528.
>>
>>
>>
>> 2014.01.20 14:12, Vidas Makauskas rašė:
>>> Gal gali paaiskinti apie Lietuvos rezervus? Jais yra padengti tik gryni
>>> pinigai. O kaip mes isigysime eurus tiems litams, kurie guli banku
>>> saskaitose?
>