> https://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8062
>
> "Lietuvos bankas kiekvieną darbo dieną _nustato_ vienos nakties 
> atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normą, kuri lygi tą dieną 
> Europos centrinio banko taikytai palūkanų normai už naudojimąsi 
> ribinio skolinimosi galimybe".
>
> Arba cituoju "Lietuvos banko ir mokėjimo sistemos litas dalyvių dienos 
> ir vienos nakties atpirkimo sandorių sudarymo ir vykdymo taisykles":
>
> "2. Atpirkimo sandoriai sudaromi siekiant sistemoje LITAS užtikrinti 
> sklandų, nenutrūkstamą ir veiksmingą atsiskaitymų procesą."
>
> Sakai LB neužtikrina mokėjimo sistemos likvidumo? Oficialūs dokumentai 
> rodo kitaip.
>
> "9. Lietuvos bankas kiekvienos darbo dienos pabaigoje _nustato_ ir ne 
> vėliau kaip iki ateinančios darbo dienos pradžios savo interneto 
> svetainėje skelbia informaciją apie atpirkimo sandorių sudarymui 
> tinkamus vertybinius popierius – ISIN kodus ir tinkamų vertybinių 
> popierių vertes ir pirkimo kainą, taip pat atpirkimo palūkanų normą 
> vienos nakties atpirkimo sandoriams sudaryti."
>
> _Nustato_, o ne skelbia statistiką.
>

Vėl tu maišai tarbankinių palūkanų paskolų normą (pagrindinį finansinių 
rinkų palūkanų rodiklį, Lietuvoje tai Vilibor, Europoje - Euribor ir 
pan.) su centrinio banko suteikiama galimybę pasiskolinti, kai bankas iš 
niekur kitur pasiskolinti negali ("lender of last resort" funkcija), o 
balansas nesusiveda. Šios palūkanos paprastai daug aukštesnės už rinkos 
palūkanas, ir tam tikrais atvejais gali tarnauti nebent kaip viršutinė 
tarpbankinių palūkanų riba. Štai ir šiuo metu LB nustatytos palūkanos 
yra 0,75%, o Vilibor yra ~0,17-0,19% - šiuo metu tai didžiulis 
skirtumas, abu duomenys paimti iš to paties LB puslapio. O anksčiau 
taikyta metodika labai akivaizdžiai parodo, kad LB savo skolinimo 
palūkanomis negali reguliuoti Vilibor, nes tos palūkanos skaičiuojamas 
pagal Vilibor! Citata iš tavo įdėtos nuorodos LB tinklalapyje:

"Nuo 1999 m. lapkričio 8 d. Lietuvos bankas kiekvieną darbo dieną 
nustatydavo vienos nakties paskolų palūkanų normą, kuri yra lygi 
didžiausiai 1 d. VILIBOR per paskutines 15 kalendorinių dienų (įskaitant 
ir vienos nakties paskolų palūkanų normos nustatymo dieną) reikšmei, 
padidintai 2 procentiniais punktais."

Bet jau apie tai daug diskutavome anksčiau, tau labai sunku išaiškinti 
kuo skiriasi šie du rodikliai. O šalyse, kurios vykdo aktyvią monetarinę 
politiką, tarpbankinę (rinkos) palūkanų normą CB nustatinėja ne per savo 
"discount window", o per atviros rinkos operacijas - didindama ir 
mažindama pinigų kiekį rinkoje. LB to nedaro. Pasiskaityk kad ir 
wikipediją, ten pirmuose sakiniuose labai aiškiai pasakyta kas yra 
"discount window", ir kad jis praktiškai neturi įtakos "federal funds 
rate" (JAV Euribor ir Vilibor atitikmuo). 
http://en.wikipedia.org/wiki/Discount_window:

"The discount window is an instrument of monetary policy (usually 
controlled by central banks) that allows eligible institutions to borrow 
money from the central bank, usually on a short-term basis, to meet 
temporary shortages of liquidity caused by internal or external 
disruptions. The term originated with the practice of sending a bank 
representative to a reserve bank teller window when a bank needed to 
borrow money.[1]

The interest rate charged on such loans by a central bank is called the 
discount rate, base rate, or repo rate, and is separate and distinct 
from the prime rate. It is also not the same thing as the federal funds 
rate and its equivalents in other currencies, which determine the rate 
at which banks lend money to each other. In recent years, the discount 
rate has been approximately a percentage point above the federal funds 
rate (see Lombard credit). Because of this, it is a relatively 
unimportant factor in the control of the money supply and is only taken 
advantage of at large volume during emergencies.


> Kažkada klausiau vieno finansais užsiimančio žmogėno, ką reiškė tas n 
> kartų pašokęs Vilibor. Tai jis sakė, kad tuo bankai norėjo pasakyt - 
> eikit visi @#%# - niekam ir jokių naujų paskolų už jokias palūkanas. 
> Ir iš tiesų - Šarkinas niekaip negalėjo priversti komercinių bankų 
> teikti paskolas, kai ne tik LT bet ir pusės pasaulio ekonomika važiavo 
> žemyn.
>

Na tai akivaizdu, kad Šarkinas niekaip negalėjo numušti to Vilibor, nes 
neturėjo tam instrumentų. Aktyvių rinkos operacijų didinant/mažinant 
pinigų pasiūlą LB nevykdo, o jo nustatomos skolinimosi palūkanos bankams 
visada aukštesnės už Vilibor.


> http://www.lb.lt/pinigu_politika
> Lentelėje aiškiai surašytos likvidumo palaikymo operacijos - bazinės 
> valiutos pirkimas/pardavimas, dienos ir vienos nakties atpirkimo 
> sandoriai, atviros rinkos operacijos. Vis dar sakysite, kad LB 
> nepalaiko likvidumo, nors pats LB teigia, kad palaiko?
>

Jau viską paaiškinau aukščiau. Esant ekstremaliam atvejui paskolinti už 
daug didesnes nei rinkos palūkanos jis gali, ir tai įforminta. Jeigu 
turėti omeny tai, tuomet, aišku, palaiko likvidumą. Tik reikia suprasti 
kad LB galimybės labai ribotos, ir skirtingai nuo FED ar ECB, jis pinigų 
"iš oro" padaryti negali. Netgi šiame tavo nurodytame puslapyje jis 
neužsimena apie kitas priemones stabilizuojant bankų sistemos  
likvidumą, išskyrus privalomųjų atsargų nustatymą ir to kontroliavimą - 
iš esmės tai jo vienintelis instrumentas kažką reguliuoti. Visos tos 
rinkos operacijos, kaip jau rašiau, LB atveju nereikšmingos, fiksuoto 
valiutos kurso atveju su pilnu rezervu jos neturi didelės prasmės ir 
nelabai ką keičia rinkoje.


> Jei taip pakapsčius giliau, tai būtų galima parodyti, kad fiksuotas 
> valiutos kursas
> (ypač prie šalies, kurios ekonomika turi labai mažai ką bendro su 
> Lietuva, valiutos) nepadeda išnaudoti viso ekonomikos potencialo, iš 
> to kyla mažų pajamų, nedarbo ir emigracijos problema ;)
>

Čia kiekvienas laisvas iškapstyti ką nori, nėra daug prasmės ginčytis 
"kas būtų jeigu būtų".