pablas schrieb: > Man atrodo, prisiskaitet Nabokovo :) Įsivaizduok, ne :) > Takart pabaiga buvo laiminga.Bet pabandykit isivaizduot, kaip reiketu > jaustis, palikus viska savieigai ir su nelaiminga pabaiga. Ar galetumet > sau pasakyti - taip buvo lemta? Juk ta lemti gal but galejo pakeisti > visai nedideles pastangos? Yra situacijų, dėl kurių aš labai dėkinga, kad ... aš jose neatsidūriau. Pvz., ar tikrai daryti viską, kas įmanoma, kad išgyventų neišnešiotas kūdikis. O šiaip - jeigu tu įsitkinęs, kad tos pastangos duoda _teisingų_ vaisių - tai žinoma, tą darai. Klausimas ne tame, klausimas yra būtent tame įsitikinime, kas yra teisinga - tiek plačiąja prasme, tiek ir kiekvienu konkrečiu atveju.