Tema: Re: Biblija Vaikams - Vilniuje
Autorius: Toxis
Data: 2010-08-24 19:06:15

"smokas" <no@nop.nop> wrote in message 
news:i50phn$bcu$1@trimpas.omnitel.net...
> Ish tos pachios wikipedijos:
> Einstein himself is well known for rejecting some of the claims of quantum 
> mechanics. While clearly contributing to the field, he did not accept the 
> more philosophical consequences and interpretations of quantum mechanics, 
> such as the lack of deterministic causality and the assertion that a 
> single subatomic particle can occupy numerous areas of space at one time. 
> He also was the first to notice some of the apparently exotic consequences 
> of entanglement and used them to formulate the Einstein-Podolsky-Rosen 
> paradox, in the hope of showing that quantum mechanics had unacceptable 
> implications.

na, tai Einsteinu kvantine mechanika per se nebuvo kliedesys, jam buvo 
nepriimtini keli aspektai, manau, kad jei jus butu gyvas dabar ir pamatytu 
tuos pachius eksperimentu parodanchius kad elektronai gali egzistuot 
skirtinguone neapibrezhtuose vietose, ar ta pati quantum entanglement'a - 
jis, budamas mokslininkas, atsisakytu savo teiginiu. Taip, pradedant 
gilintis i kvantine mechanika pradeda raukshletis smegenys, bet tai 
nereishkia, kad ji neteisinga, ar teisinga, tai reishkia, kad ji sudetinga:)


> Jeigu aksiomatika gali perlipta (ishplesta) - t.y. dabar ji irgi gali buti 
> nepilna (nors tiesa sakant Godelis irode, kad bet kuri neprieshtaraujanti 
> sau aksiomatika yra nepilna ir neirodoma), tai vadinasi musu zinojimas yra 
> taip pat nepilnas ir netikslus?

o kad musu zhinojimas yra galutinis teigia tik uabai (vatikano ir ypach 
islamo), scio me nihil scire imho yra mokslinio metodo fundamentas. Bet tai 
nereishkia, kad egzistuoja magishki vienaragiai, savo pachiu tevai zombiai, 
ar skraidantys spagechiu monstrai.

> Kaip matematikai pradejo modeliuoti daugiamates erdves, tai ir keturkampis 
> trikampis :) igavo prasme, o tikimybinio (neapibreztumo) principo ivedimas 
> nebleidzia deterministishkai teigti apie fizikine realybe?

musu fizikine realybe nesikeichia del Tesseraktu egzistavimo, ar kvantinio 
neapibrezhtumo - musu keturmate (+ erdvelaikis) erdve gali puikiai 
egzistuoti vien su euklidu ir niutonu+einsteinu. Juk zhinojimas kad mes 
sudaryti praktishkai ish tushchios erdves (kvantiniame lygyje) taves 
neigalina vaikshchiot per sienas. Taigi musu fizikine _realybe_ yra 
determinuota ir apibrezhta fundamentaliu fizikos desniu, kurie galioja kaip 
chia, taip ir Saturno palydovuose...

> On 2010-08-24 18:34:28 +0300, Toxis said:
>
>> "smokas" <no@nop.nop> wrote in message 
>> news:i50o31$9bv$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Kiek prisimenu netgi Einshteinui irgi kvantine mechanika kliedesiai 
>>> atrode -
>>
>> gal galima plachiau, kazhkaip neteko girdet shio teiginio.
>>
>>> tamsta irgi Heizenbergo principa kliedesiu laikote?
>>
>> jokiu budu, kvantine fizika jokiu budu nera mano ekspretizes shaka, ash 
>> ja tik shiek tiek, profanishkai, domiuosi
>>
>>> Ikireliatyvistineje fizikoje irgi viska paprasta ir aishku buvo.
>>
>> taip, bet niutono fizika i viska kas yra "giliau" zhiurejo su 
>> dievobaimishku prietaringumu (kazhkada teko rashyti darba ish niutono 
>> mokinio ir kolegos Clarco ir Leibnico korespondensijos, einant per ta 
>> pati Kanta iki Einstein'o, taigi chia shiek tiek zhiniu turiu)
>>
>>> Beje visa fizika ant kietos aksiomatikos (tikiuosi nereikia aishkinti KA 
>>> tai reishkia) pastatyta - TIKEJIMU paremta (nebent tamsta zinote kaip 
>>> aksiomatika kitaip pagrindzima?).
>>
>> Tik shtai mokslas ir yra tuo zhavus, kad net aksiomos gali but 
>> pakeistos/perliptos atsiradus naujiems duomenims, kaip kad parode 
>> euklidine geometrija atejus lobochevskiui. Tas pats ir su Niutonu -> 
>> Eionstein'u (nors ten labiau papildymai). Negana to, aksiomos yra 
>> paremtos stebejimais, skaichaivimais, o ne mitu knyga, ar primityviomis 
>> baimemis.
>>
>>
>>>
>>> On 2010-08-24 18:13:31 +0300, Toxis said:
>>>
>>>> "smokas" <no@nop.nop> wrote in message 
>>>> news:i50mkt$7e6$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>> January 2010, Scientific American - "Looking for Life in the 
>>>>> Multiverse" - gyvybes modeliavimas lygiagrechiose visatose - 
>>>>> "kruchiau" uz transcendentika - tamsta fizika dometis nebandete?
>>>>
>>>> bandem, bet multiverse yra bent jau teorine galimybe irodyt (net lhc), 
>>>> o ir postuluojama ji remiantis skaichiavimais ir fizikiniais modeliais, 
>>>> o ne kliedesiais:)
>
>