Rimantas Liubertas rašė: >> Jei kopijos pasidarymas (ar atsisiuntimas iš viešos vietos) kainuoja 0 >> medžiagų sąnaudų, tai lygiai tiek pat kainuoja įsėdimas į kažkokį, >> kažkieno automobilį viešoje vietoje su užvedimo rakteliais spynoje >> (atsakomybės už neteisėtus veiksmus esmės tai nekeičia)... > > Su tuo skirtumu, kad pagal analogiją man įsėdus ir nuvažiavus, > automobilis lieka toje pat vietoje. Su ta esme, kad tu (nu)važiuoji (gauni naudą, produktą, kūrinį, naudojiesi juo) be leidimo ir už tai nesumoki. > Rašiau ne kartą, kad piratavimui nepritariu. Tai gerai. Kaip tuomet tas modelis/situacija (ir tavo požiūris į tai), kai/kad tūla PĮ reikalauja licencijų darbo vietoms, kopijoms? Aš būčiau linkęs manyti, kad pačiam tikrai nešviečia, jog iš vieno CD gali sriegti ir naudotis ta pačia PĮ kur tik nori ir kaip tik nori (ir nešiojamame ir stacionariame ir namų ir darbo ir pas uošvienę...) > Oi, slidu čia darosi, ypač apie ssd if flash kalbant. Visiškai neslidu. Tai kuo puikiausias materialios (pagal LKŽ aiškinimą -- daiktinės) laikmenos pavyzdys. > Be to kažkur yra kalba apie bet kokį būdą, įskaitant elektroninį, tai > net į RAM kopijuoti negali… Aš tai spėčiau (beveik tuo neabejoju), kad mūsiškis įstatymas (kaip ir kiti fundamentalūs, ginantys „visokias ten neaiškias ir žmogaus bei kitas aukštąsias teises“) yra kiek (dalinai ar gana tiesiogiai; ypač kai kalbama apie direktyvas, konvencijas) „nukosėtas“ nuo ES jurisprudencijos turint omenyje jau įsivyravusią praktiką ir aiškinimus. http://ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement/directives_en.htm http://ec.europa.eu/youreurope/business/competing-through-innovation/protecting-intellectual-property/index_lt.htm http://ec.europa.eu/youreurope/business/competing-through-innovation/protecting-intellectual-property/lithuania/index_lt.htm Jei konkrečiai, tai: Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32004L0048R(01):EN:HTML DIRECTIVE 2001/29/EC OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 22 May 2001 on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society: http://ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement/directives_en.htm Dar yra WIPO Performances and Phonograms Treaty (WPPT): http://www.wipo.int/treaties/en/ip/wppt/trtdocs_wo034.html (pvz: “phonogram” means the fixation of the sounds of a performance or of other sounds, or of a representation of sounds, other than in the form of a fixation incorporated in a cinematographic or other audiovisual work; “fixation” means the embodiment of sounds, or of the representations thereof, from which they can be perceived, reproduced or communicated through a device;) Tai šia prasme reikėtų ieškoti minėtų įstatymų, konvencijų komentarų, teisminės praktikos dominančiais aspektais. Arba _mažų_ _mažiausiai_, tie mūsiški įstatymai, kad ir kokios netobulos pačiam atrodytų jų formuluotės, tikrai nėra mūsiškis (lokalusis, provincialusis) šedevras... > Labai nesigilinau, bet bijau, kad šiuo atveju mirga marga, dėl > suprantamų priežasčių. Tai, kad ne itin ir marga... UK CD kopijuoti nelegalu, Vokietijoje dar visai neseniai konstitucinis teismas pasisakė, kad neva leistina privačiam naudojimui (nors įstatymas teigia priešingai) ir ten lyg dar kažkokios kontraversijos. Aibėje šalių pripažįstama teisė į asmeninę kopiją, kaip yra ir pas mus. Tačiau tai apie asmeninę *kopiją* (vienaskaita); kaip yra su aibe kopijų, tai ir aš nesigilinau (nenustebčiau, jei ir kitur leidžiama tik viena kopija) > Tai gal visgi laikas įstatymus peržiūrėjus, užuot ieškojus būdų CD > spaudėjus dar kažkiek laiko laikyt nepaskendusius? Laikas, bet teisinis aparatas/pamatas ne lokalus ir kur kas labiau gremėzdiškesnis, inertiškesnis..