KEdas rašė: > 2010.12.06 14:07, Laimis rašė: >> KEdas rašė: >> >>> Jų minimame įstatyme yra štai toks teiginys: >>> “4. Šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo >>> ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, >>> tenkinti.“ >> >> Duomenis tvarkei asmeniniams poreikiams? Neabejoju, tačiau taip buvo iki >> jų paviešinimo. Pavartyk įstatymo komentarą: > > Laimi, automobilio valstybinis numerio paskelbimą ir tu laikai asmeninių > duomenų paviešinimu? Nutarimą paviešinau gindamas policijos garbę, nes > ankstesniuose komentaruose buvo teigiama, kad tos nuotraukos keliauja į > šiukšlių dėžę ir policijos nepasiekia. Nusikalstamas tikslas, siekiau > pasipelnyti? Nesvarbu ką aš manu/laikau. Svarbu ką teigia įstatymai, mano žmogaus teisių specialistai, byloja besiformuojanti teismų praktika (ir mūsiškė). Turėtum suprasti, kad asmens duomenų paviešinimas (numeris traktuojamas, kaip asmens duomenys; bent jau kai kuriais atvejais, pagal kompetetingą nuomonę) gali būti pažeidimas, nepriklausomai nuo to ką tu manai. Ir dėl labai paprastų priežasčių. Aš galiu įsigeisti paviešinti kokių nors negeriečių a.k. internete. Ar tai ką iš esmės keičia? Ar čia tik tokia problema, kad tau asmens kodas jau suvokiamas (priimtinas), kaip saugotini/neskelbtini asmens duomenys, o automobilio nr. ne? Viena yra tai, ką tu fotografuoji _viešoje_erdvėje_ ir/ar apie ką (daromą KET pažeidimą) *teisėtais* tikslais perduoti/praneši teisėsaugai, ką publikuoja žiniasklaida, pati policija, tačiau visiškai kitas reikalas, jei tu atskleidi (iš esmės) neviešą informaciją, detales, siedamas ją/jas su asmens duomenimis. Vokietijoje, pavyzdžiui, kai kurie įstatymo, leidžiančio automatines valst. nr. atpažinimo sistemas, momentai, kaip neseniai pripažino Konstitucinis teismas, pažeidžia privatumo teises. (More specifically, the court found that the retention of any sort of information (i.e. Number Plate data) which wasn't for any pre-destined use (e.g. for use tracking suspected terrorists or for enforcement of speeding laws) was in violation of German Law.) Tai iš pažiūros neturi nieko bendro su tavo atveju, tačiau aiškus (direktyvinis) principas, kuriuo remiamasi -- informacijos, duomenų rinkimo tikslas turi būti aiškiai apibrėžtas ir tik tokiu tikslu galima rinkti duomenis ir realizuoti informaciją; negalima panaudoti/tvarkyti duomenų, gautų, kad ir apibrėžtu tikslu, jokiam kitam tikslui. Todėl viršyto greičio pažeidimas, kai jis tikslingai fiksuojamas yra viena (teisėta), o kai jis nefiksuojamas, tai draudžiama rinkti/tvarkyti duomenis, kur koks auto pravažiavo pro kameras. Tai apibendrinant, nesidangstyk taip drąsiai tuo punktu, nes įstatymas tau vis dėl to turbūt bus taikomas; klausimas tik ką nuspręs teismas (ar automobilio valst. nr. yra tarktuotini, kaip asmens duomenys, ar pats buvai duomenų valdytojas, ar pažeidei įstatymą). Būtinai pranešk kaip baigėsi (tikiuosi nutarties teksto), nes tikrai įdomu. > Tai, kad yra kažkokia panaši byla Švedijoje manęs nekaso – neturiu > galimybės susipažinti su kiekvieno durnyno paciento išvedžiojimais. Tokį O turėtų, nes nemažai VDAI argumentų yra referuojantys į ES *direktyvą*, susijusių kompetetingų institucijų nuomonę, teisminę praktiką. Ir į šiuos *argumentus* teismas vienaip ar kitaip atsižvelgs. Kur kas rimčiau, nei į durnyno paciento išvedžiojimus... Tai jau tikrai.