tamsta čia pezate vadovaudamasis sveiku protu ir žiūrėjimu iš šalies ir apibendrinimu iki negaliu. Jeigu giltinė baladotųsi į tavo ar į artimo tavo duris, turbūt matytum ir reaguotum visai kitaip. "Melas" yra labai reliatyvi sąvoka. Gydytojui visai nereikia meluoti, užtenka užuominų, pacientas jau supras pagal savo reikalingumo griebtis už šiaudo mastą. Jei pacientas tokia šikna, kaip aš, kuri kiekvieną gydytojo žodį visom suprantamom kalbom visose įmanomose priemonėse patikrina, tai yra vienas atvejis. Bet ir aš neturiu ligos beviltiškoje stadijoje. O esant beviltiškoje situacijoje, kai nuo tavęs mažai kas priklauso, norisi dalį savo atsakomybės už save kam nors perduoti. tai vadinama pasitikėjimu. Pasitikėjimas, beje, turėtų būti paciento ir mediko santykių pagrindas ir teismais čia tvarkos neįvesi "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:isskg1$kdf$1@trimpas.omnitel.net... > Na, gal yra tam tikri psichologiniai motyvai, dėl ko pacientui kartais nesakoma tiesa. Viltis yra svarbus komponentas. Bet bent > jau giminėms dažniausiai pasakoma tiesa, o dažnai ir pacientui jei tas pareikalauja. > > Jeigu gydytojas meluoja, o tuo labiau dėl kažkokių savanaudiškų priežasčių - taip, tada jis nesiskiria nuo šarlatano ir tokiu > atveju reikėtų vykdyti tyrimą. > > > > 2011.06.10 11:11, Ruta rašė: >> Am 10.06.2011 09:56, schrieb RaR: >>> Tai pala - ar pacientas negali atsisakyti to gydymo - chemoterapijos, >>> operacijų? Gydosi todėl, kad nori pasveikti ar bent kiek pratęsti >>> gyvenimą. >> >> Bet tai, kaip rašė bitė, pacientui NESAKOMA, kad gydytojai laiko jo >> atvejį beviltišku. Jam sugeruojama, kad tas gydymas jam padės. Kuo tai >> skiriasi nuo taip vadinamo šarlatanizmo? >> >> >> >