iš esmės beviltiškų atvejų 'gydymas' geriausiu atveju tarnauja mokslui. Turėtų tarnauti. jeigu yra tam tikra liga ir egzistuoja kažkoks patvirtintas gydymas, gydytojas jį privalo siūlyti. Pacientas tokiu atveju griebiasi ir už šiaudo. Tokia yra tvarka. To reikia gydytojui, kad apsisaugotų teisiškai (jei tai taikytina). Paciento interesų tiesiogiai čia nepaisoma. mano galva, atvejais, kai reikia tikėtis stebuklo, nelabai svarbu, kas vartojama. Nes, jeigu reikia stebuklo, reiškia, akademinės medicinos būdai NEVEIKIA. Visgi stebuklų pasitaiko, nes, nepaisant visų dogmatikų, žmogus turi vidines galias susirgti ir vidines galias pasveikti. Tačiau toms sveikimo galioms įjungti visiems reikia kažką daryti. Vieni eina į bažnyčią, kiti geria piktžoles iš močiutės daržo, bet kad suveiktų placebo efektas, reikia placebo :) Ir jis turi būti nekenksmingas, kas nepasakytina apie akademinę mediciną, nes jos priemonės turi poveikį, kuris šiuo atveju yra per daug šalutinis. Sistema tokių dalykų aprėpti negali, ji turi būti aiški, bejausmė ir abstrakti. tai reiškia, netinkanti dauguma konkrečių atvejų, bet rodanti kažkokias gaires. Galbūt gydytojas daugiau galėtų padėti, jei retkarčiais iš tos sistemos rėmų išeitų. Bet tokiu atveju jis rizikuoja teisiniu susidorojimu. o kam jam to reikia. Kultūra ir Eskulapo priesaikos baigiasi ten, kur prasideda verslas :) "bite" <raktazole@takas.lt> wrote in message news:isrlu4$r82$1@trimpas.omnitel.net... > Taip, sutinku, kalti ne gydytojai, o sistema.