Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas straipsnis 
jums.....


Kodėl mes senstame?
parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07

Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės 
apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas.

Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, 
ko pasekoje galime mirti...

Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo 
ko irgi galime mirti.



Šviesa ir oras mums yra pavojingi!

Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo.

Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos faktorių.



Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės 
natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į 
motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra 
susilpninta.



Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums.



Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo tai 
pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu 
naujagimis nebetenka apsaugos.



Kaip išgyventi?!



Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl 
naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas 
ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai sugeria, 
atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip filtrai 
fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, jie 
apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų.



Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji pigmentai 
skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. Savo 
molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. 
Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes kvėpuojame 
ir gyvename.

Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir 
deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo esmė.



Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų 
mirties esmė.



Kaip tai vyksta?



Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į 
žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka 
ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis 
sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. 
Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. 
Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl 
sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar 
vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties ekranas 
ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip mes 
galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į 
biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas.



Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas?



Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su biliverdino 
molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo pavadinimas 
– raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo 
pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir 
fotosintezė prasideda iš naujo!

Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ...



Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį 
kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai juodas 
kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą.



Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės 
molekulė  ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas 
vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas naudoja 
vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų 
kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo organizmo 
vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, 
vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir   81- rių metų amžiaus vyro kūne - tik 
49,8%.



Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos 
pusės tai gerai, nes mes dėl to  gyvename, iš kitos blogai – mes 
senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame?



Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens stygių 
joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko pasėkoje 
ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes 
susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes.



Išvados:



     1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną 
ir atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę.

     2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo 
priežastis.

     3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o 
visos kitos ligos tik senėjimo kaukės.

     4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – 
kvėpavimo pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo 
hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo 
pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti.





Pagrindinė išvada:



      Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų 
senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo pigmentų, 
nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne 
kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo.

      Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra 
organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į 
kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir vandenį, 
užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius dirgilkius 
ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų.
-- 
MaRiUs
Kaunas