Ramiajame vandenyne prasiskiedžia taip gerokai, todėl ir to fono 
padidėjimo nelabai pagausi. O susikaupti gali kažkuriuose gyviuose šalia 
Fukušimos ir nemažai - reikia žiūrėti į mitybos grandinę. Dėl mutavimo - 
tai čia juokavau - mutacijos gamtoje vyksta visą laiką, žmogui kiek 
padidėjęs jūros gyviu mutacijų skaičius kažkokios įtakos neturės.

Apie upes nešneku, bet Baltijos jūra kartu su Juodąja yra labiausiai 
užterštos pasaulio jūros, todėl jose pagaunamos žuvys nėra pačios 
sveikiausios.




2011.06.07 10:47, Uu rašė:
> Ties pačia Fukušima tai kažin, ar kas plaukioja žvejodami :) Bet
> vandenyne yra srovės, ir radioaktyvios medžiagos po visur yra
> išmaišomos, iki pat Amerikos.
>
> Aišku, maišant ta radiacija vandenyje "skiedžiasi" ir po kažkiek laiko
> tai bus tik nežymiai padidėjęs bendras radiacijos fonas. Išsigimusios
> žuvys/gyvūnai irgi linkę išmirti, o ne pradėti daugintis ir lipt į
> krantą kaip kokiam siaubiake :)
>
> ...grįžtant prie Baltijos - tai Baltijos jūroje žuvys sveikesnės nei,
> pvz., pagautos Nemune :P
>
> 2011.06.06 17:21, RaR rašė:
>> Iš Ramiojo vandenyno, manau, žymiai geriau nei iš Baltijos jūros, tik
>> kad nebūtų nuo Japonijos pakrantės ties Fukušima.
>>
>>
>>
>> 2011.06.06 17:14, Uu rašė:
>>> Tik ne "ten", o "čia". Iš Ramiojo vandenyno visi valgom ;)
>>>
>>> 2011.06.06 09:54, RaR rašė:
>>>> Dabar iš viso nebeaišku ką ten valgys, daliai žuvų ichtiologai turės
>>>> sugalvoti pavadinimus.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> 2011.06.05 17:55, MaRiUs rašė:
>>>>> tai cia gal del to ka delfinus valgo...
>>>>>
>>>>> 2011.06.05 17:24, RaR rašė:
>>>>>> Na, tai japonai ir taip bene ilgiausiai gyvena, o radiacijos jie
>>>>>> paragavę. Po Fukušimos, žiūrėk, atsiras ir visai nemirštančių...
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> On 2011.06.03 18:23, MaRiUs wrote:
>>>>>>> Nu patiunint fukushimoj galima greitai, ir genus ir hormonus, ka tik
>>>>>>> nori... :)
>>>>>>>
>>>>>>> 2011.06.02 15:18, RaR rašė:
>>>>>>>> Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito
>>>>>>>> dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero
>>>>>>>> iš to
>>>>>>>> nebus.
>>>>>>>>
>>>>>>>> Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus
>>>>>>>> (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis
>>>>>>>> efektas).
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė:
>>>>>>>>> gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka
>>>>>>>>> vandens %
>>>>>>>>> kune butu kaip kudikio ... :)
>>>>>>>>>
>>>>>>>>> 2011.06.02 10:33, RaR rašė:
>>>>>>>>>> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską
>>>>>>>>>> suvertė jų
>>>>>>>>>> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar
>>>>>>>>>> organizmo
>>>>>>>>>> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų.
>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk.
>>>>>>>>>> Tikrai ne
>>>>>>>>>> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien
>>>>>>>>>> fotonai
>>>>>>>>>> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių
>>>>>>>>>> daliai);
>>>>>>>>>> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai
>>>>>>>>>> pigmentų
>>>>>>>>>> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t.
>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė:
>>>>>>>>>>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas
>>>>>>>>>>> straipsnis
>>>>>>>>>>> jums.....
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Kodėl mes senstame?
>>>>>>>>>>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės
>>>>>>>>>>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų
>>>>>>>>>>> ląstelių
>>>>>>>>>>> genus,
>>>>>>>>>>> ko pasekoje galime mirti...
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų
>>>>>>>>>>> ląsteles,
>>>>>>>>>>> nuo
>>>>>>>>>>> ko irgi galime mirti.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi!
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės
>>>>>>>>>>> atmosferos
>>>>>>>>>>> faktorių.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik
>>>>>>>>>>> Žemės
>>>>>>>>>>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba
>>>>>>>>>>> prasiskverbti į
>>>>>>>>>>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų
>>>>>>>>>>> yra
>>>>>>>>>>> susilpninta.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi
>>>>>>>>>>> mums.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po
>>>>>>>>>>> gimimo
>>>>>>>>>>> tai
>>>>>>>>>>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu
>>>>>>>>>>> būdu
>>>>>>>>>>> naujagimis nebetenka apsaugos.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Kaip išgyventi?!
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms.
>>>>>>>>>>> Todėl
>>>>>>>>>>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo
>>>>>>>>>>> organizmas
>>>>>>>>>>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai
>>>>>>>>>>> sugeria,
>>>>>>>>>>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip
>>>>>>>>>>> filtrai
>>>>>>>>>>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos
>>>>>>>>>>> fotonus,
>>>>>>>>>>> jie
>>>>>>>>>>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji
>>>>>>>>>>> pigmentai
>>>>>>>>>>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai
>>>>>>>>>>> svarbu.
>>>>>>>>>>> Savo
>>>>>>>>>>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį
>>>>>>>>>>> hemą.
>>>>>>>>>>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes
>>>>>>>>>>> kvėpuojame
>>>>>>>>>>> ir gyvename.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo
>>>>>>>>>>> šviesos ir
>>>>>>>>>>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų
>>>>>>>>>>> gyvenimo
>>>>>>>>>>> esmė.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė
>>>>>>>>>>> mūsų
>>>>>>>>>>> mirties esmė.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Kaip tai vyksta?
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir
>>>>>>>>>>> virsta į
>>>>>>>>>>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas
>>>>>>>>>>> atlieka
>>>>>>>>>>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl,
>>>>>>>>>>> kad
>>>>>>>>>>> jis
>>>>>>>>>>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus.
>>>>>>>>>>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka
>>>>>>>>>>> kvėpuoti.
>>>>>>>>>>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl
>>>>>>>>>>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie
>>>>>>>>>>> dar
>>>>>>>>>>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties
>>>>>>>>>>> ekranas
>>>>>>>>>>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei.
>>>>>>>>>>> Šiaip
>>>>>>>>>>> mes
>>>>>>>>>>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko
>>>>>>>>>>> sudega į
>>>>>>>>>>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas?
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su
>>>>>>>>>>> biliverdino
>>>>>>>>>>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo
>>>>>>>>>>> pavadinimas
>>>>>>>>>>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa
>>>>>>>>>>> kraujo
>>>>>>>>>>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir
>>>>>>>>>>> fotosintezė prasideda iš naujo!
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ...
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir
>>>>>>>>>>> išskiria jį
>>>>>>>>>>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai
>>>>>>>>>>> juodas
>>>>>>>>>>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena
>>>>>>>>>>> gliukozės
>>>>>>>>>>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis
>>>>>>>>>>> procesas
>>>>>>>>>>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas
>>>>>>>>>>> naudoja
>>>>>>>>>>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir
>>>>>>>>>>> spalvotų
>>>>>>>>>>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo
>>>>>>>>>>> organizmo
>>>>>>>>>>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8%
>>>>>>>>>>> vandens,
>>>>>>>>>>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro
>>>>>>>>>>> kūne -
>>>>>>>>>>> tik
>>>>>>>>>>> 49,8%.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš
>>>>>>>>>>> vienos
>>>>>>>>>>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes
>>>>>>>>>>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame?
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens
>>>>>>>>>>> stygių
>>>>>>>>>>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko
>>>>>>>>>>> pasėkoje
>>>>>>>>>>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes
>>>>>>>>>>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Išvados:
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą
>>>>>>>>>>> kūną ir
>>>>>>>>>>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo
>>>>>>>>>>> priežastis.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o
>>>>>>>>>>> visos
>>>>>>>>>>> kitos ligos tik senėjimo kaukės.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė –
>>>>>>>>>>> kvėpavimo
>>>>>>>>>>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo
>>>>>>>>>>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne
>>>>>>>>>>> kvėpavimo
>>>>>>>>>>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Pagrindinė išvada:
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų
>>>>>>>>>>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo
>>>>>>>>>>> pigmentų,
>>>>>>>>>>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių –
>>>>>>>>>>> daugiau ne
>>>>>>>>>>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo.
>>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra
>>>>>>>>>>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai
>>>>>>>>>>> patekti į
>>>>>>>>>>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir
>>>>>>>>>>> vandenį,
>>>>>>>>>>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius
>>>>>>>>>>> dirgilkius
>>>>>>>>>>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų.
>>>>>>>>>>
>>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>
>>>>>>
>>>>>
>>>>
>>>
>>
>