Nu patiunint fukushimoj galima greitai, ir genus ir hormonus, ka tik 
nori... :)

2011.06.02 15:18, RaR rašė:
> Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito
> dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero iš to
> nebus.
>
> Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus
> (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis
> efektas).
>
>
>
>
> 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė:
>> gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka vandens %
>> kune butu kaip kudikio ... :)
>>
>> 2011.06.02 10:33, RaR rašė:
>>> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską suvertė jų
>>> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar organizmo
>>> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų.
>>>
>>> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne
>>> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai
>>> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių daliai);
>>> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai pigmentų
>>> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t.
>>>
>>>
>>>
>>> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė:
>>>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas straipsnis
>>>> jums.....
>>>>
>>>>
>>>> Kodėl mes senstame?
>>>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07
>>>>
>>>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės
>>>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas.
>>>>
>>>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių
>>>> genus,
>>>> ko pasekoje galime mirti...
>>>>
>>>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles,
>>>> nuo
>>>> ko irgi galime mirti.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi!
>>>>
>>>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo.
>>>>
>>>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos
>>>> faktorių.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės
>>>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į
>>>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra
>>>> susilpninta.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo
>>>> tai
>>>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu
>>>> naujagimis nebetenka apsaugos.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Kaip išgyventi?!
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl
>>>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas
>>>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai sugeria,
>>>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip filtrai
>>>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, jie
>>>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji pigmentai
>>>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. Savo
>>>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą.
>>>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes kvėpuojame
>>>> ir gyvename.
>>>>
>>>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir
>>>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo
>>>> esmė.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų
>>>> mirties esmė.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Kaip tai vyksta?
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į
>>>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka
>>>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis
>>>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus.
>>>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti.
>>>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl
>>>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar
>>>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties ekranas
>>>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip
>>>> mes
>>>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į
>>>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas?
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su biliverdino
>>>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo
>>>> pavadinimas
>>>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo
>>>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir
>>>> fotosintezė prasideda iš naujo!
>>>>
>>>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ...
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį
>>>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai juodas
>>>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės
>>>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas
>>>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas naudoja
>>>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų
>>>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo
>>>> organizmo
>>>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens,
>>>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - tik
>>>> 49,8%.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos
>>>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes
>>>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame?
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens stygių
>>>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko pasėkoje
>>>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes
>>>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Išvados:
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir
>>>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę.
>>>>
>>>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo
>>>> priežastis.
>>>>
>>>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o visos
>>>> kitos ligos tik senėjimo kaukės.
>>>>
>>>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – kvėpavimo
>>>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo
>>>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo
>>>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Pagrindinė išvada:
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų
>>>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo
>>>> pigmentų,
>>>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne
>>>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo.
>>>>
>>>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra
>>>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į
>>>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir
>>>> vandenį,
>>>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius dirgilkius
>>>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų.
>>>
>>
>

-- 
MaRiUs
Kaunas