Dabar iš viso nebeaišku ką ten valgys, daliai žuvų ichtiologai turės sugalvoti pavadinimus. 2011.06.05 17:55, MaRiUs rašė: > tai cia gal del to ka delfinus valgo... > > 2011.06.05 17:24, RaR rašė: >> Na, tai japonai ir taip bene ilgiausiai gyvena, o radiacijos jie >> paragavę. Po Fukušimos, žiūrėk, atsiras ir visai nemirštančių... >> >> >> >> On 2011.06.03 18:23, MaRiUs wrote: >>> Nu patiunint fukushimoj galima greitai, ir genus ir hormonus, ka tik >>> nori... :) >>> >>> 2011.06.02 15:18, RaR rašė: >>>> Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito >>>> dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero >>>> iš to >>>> nebus. >>>> >>>> Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus >>>> (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis >>>> efektas). >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė: >>>>> gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka >>>>> vandens % >>>>> kune butu kaip kudikio ... :) >>>>> >>>>> 2011.06.02 10:33, RaR rašė: >>>>>> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską >>>>>> suvertė jų >>>>>> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar >>>>>> organizmo >>>>>> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų. >>>>>> >>>>>> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne >>>>>> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai >>>>>> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių >>>>>> daliai); >>>>>> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai >>>>>> pigmentų >>>>>> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė: >>>>>>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas >>>>>>> straipsnis >>>>>>> jums..... >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Kodėl mes senstame? >>>>>>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07 >>>>>>> >>>>>>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės >>>>>>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. >>>>>>> >>>>>>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių >>>>>>> genus, >>>>>>> ko pasekoje galime mirti... >>>>>>> >>>>>>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, >>>>>>> nuo >>>>>>> ko irgi galime mirti. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi! >>>>>>> >>>>>>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. >>>>>>> >>>>>>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos >>>>>>> faktorių. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik >>>>>>> Žemės >>>>>>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į >>>>>>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra >>>>>>> susilpninta. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo >>>>>>> tai >>>>>>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu >>>>>>> naujagimis nebetenka apsaugos. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Kaip išgyventi?! >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl >>>>>>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas >>>>>>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai >>>>>>> sugeria, >>>>>>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip >>>>>>> filtrai >>>>>>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, >>>>>>> jie >>>>>>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji >>>>>>> pigmentai >>>>>>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. >>>>>>> Savo >>>>>>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. >>>>>>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes >>>>>>> kvėpuojame >>>>>>> ir gyvename. >>>>>>> >>>>>>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir >>>>>>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo >>>>>>> esmė. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų >>>>>>> mirties esmė. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Kaip tai vyksta? >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į >>>>>>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka >>>>>>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad >>>>>>> jis >>>>>>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. >>>>>>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. >>>>>>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl >>>>>>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar >>>>>>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties >>>>>>> ekranas >>>>>>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip >>>>>>> mes >>>>>>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į >>>>>>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas? >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su >>>>>>> biliverdino >>>>>>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo >>>>>>> pavadinimas >>>>>>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo >>>>>>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir >>>>>>> fotosintezė prasideda iš naujo! >>>>>>> >>>>>>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ... >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį >>>>>>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai >>>>>>> juodas >>>>>>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės >>>>>>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas >>>>>>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas >>>>>>> naudoja >>>>>>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir >>>>>>> spalvotų >>>>>>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo >>>>>>> organizmo >>>>>>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, >>>>>>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - >>>>>>> tik >>>>>>> 49,8%. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš >>>>>>> vienos >>>>>>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes >>>>>>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame? >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens >>>>>>> stygių >>>>>>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko >>>>>>> pasėkoje >>>>>>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes >>>>>>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Išvados: >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir >>>>>>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę. >>>>>>> >>>>>>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo >>>>>>> priežastis. >>>>>>> >>>>>>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o >>>>>>> visos >>>>>>> kitos ligos tik senėjimo kaukės. >>>>>>> >>>>>>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – >>>>>>> kvėpavimo >>>>>>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo >>>>>>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo >>>>>>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Pagrindinė išvada: >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų >>>>>>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo >>>>>>> pigmentų, >>>>>>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne >>>>>>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo. >>>>>>> >>>>>>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra >>>>>>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į >>>>>>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir >>>>>>> vandenį, >>>>>>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius >>>>>>> dirgilkius >>>>>>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų. >>>>>> >>>>> >>>> >>> >> >