Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero iš to nebus. Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis efektas). 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė: > gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka vandens % > kune butu kaip kudikio ... :) > > 2011.06.02 10:33, RaR rašė: >> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską suvertė jų >> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar organizmo >> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų. >> >> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne >> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai >> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių daliai); >> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai pigmentų >> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t. >> >> >> >> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė: >>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas straipsnis >>> jums..... >>> >>> >>> Kodėl mes senstame? >>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07 >>> >>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės >>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. >>> >>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, >>> ko pasekoje galime mirti... >>> >>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo >>> ko irgi galime mirti. >>> >>> >>> >>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi! >>> >>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. >>> >>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos >>> faktorių. >>> >>> >>> >>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės >>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į >>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra >>> susilpninta. >>> >>> >>> >>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums. >>> >>> >>> >>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo tai >>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu >>> naujagimis nebetenka apsaugos. >>> >>> >>> >>> Kaip išgyventi?! >>> >>> >>> >>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl >>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas >>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai sugeria, >>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip filtrai >>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, jie >>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų. >>> >>> >>> >>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji pigmentai >>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. Savo >>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. >>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes kvėpuojame >>> ir gyvename. >>> >>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir >>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo >>> esmė. >>> >>> >>> >>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų >>> mirties esmė. >>> >>> >>> >>> Kaip tai vyksta? >>> >>> >>> >>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į >>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka >>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis >>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. >>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. >>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl >>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar >>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties ekranas >>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip mes >>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į >>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas. >>> >>> >>> >>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas? >>> >>> >>> >>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su biliverdino >>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo pavadinimas >>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo >>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir >>> fotosintezė prasideda iš naujo! >>> >>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ... >>> >>> >>> >>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį >>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai juodas >>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą. >>> >>> >>> >>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės >>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas >>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas naudoja >>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų >>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo organizmo >>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, >>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - tik >>> 49,8%. >>> >>> >>> >>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos >>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes >>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame? >>> >>> >>> >>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens stygių >>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko pasėkoje >>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes >>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes. >>> >>> >>> >>> Išvados: >>> >>> >>> >>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir >>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę. >>> >>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo >>> priežastis. >>> >>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o visos >>> kitos ligos tik senėjimo kaukės. >>> >>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – kvėpavimo >>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo >>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo >>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti. >>> >>> >>> >>> >>> >>> Pagrindinė išvada: >>> >>> >>> >>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų >>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo pigmentų, >>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne >>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo. >>> >>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra >>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į >>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir vandenį, >>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius dirgilkius >>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų. >> >