netikslumus reikia patikslinti: diskusijoje samysis, nes virs privaciu banku (aisku, jie paprasti bankeliai darantys savo versla) kabo Centrinis bankas, o virs Centrinio - dar Europos Centrinis. Si itakoja FED ir kitu Centriniu banku veiksmai (kartelinis susitarimas del esmines monitaristines politikos gairiu, jeigu norite - dabar jau isplestas iki G20 lygio). Pasigilinus giliau matyti, kad Centriniu banku akcininkai yra tie patys privatus bankeliai ar ju seimos - nebutinai visu akciju, uztenka dalies (pvz Lietuvos banko 1922 m 20% akcininku sudare privatus asmenys, dabar FED yra sudarytas is tu paciu privaciu banku seimu, kurios sau monetarine politika pasireguliuoja). Kad uztvirtinti sistemos satabiluma yra ikurtos organizacijos kaip WTO, IMF, World Bank ir kt. kurios pareguliuoja sistema esant eilinems bedoms (uzdirbdamos pinigus). Viskas grazu kol yra kilimas, bet kai prasideda neeiline Depresija tai tokia sistema labai greitai imeta disproporcijas tarp valstybiu. Tiesa sakant, dabartine sistema (kuomet pinigia nepadengti niekuo) nera isgyvenusi ne vienos rimtos krizes, o IMF Pasaulio bankas ikurti po WWII. Taigi, kad uzdirbti patiems ir leisti visiems kitiems uzsidirbti FED ir Centriniams bankams reikalingas _NUOLATINIS_ pinigu mases -->> infliacijos augimas (kai pilieciai turi santaupu, ar galimybiu skolintis uz uzstata), kad bankine sistema uzdirbtu, kuris savo ruoztu, is verslu reikalauja NUOLATOS augti +xx procentu (stovejimas vietoje ar -xx procentu automatiskai reiskia masine bedarbyste), kad anie uzdirbtu. Kitaip tariant, pinigai uzdirbami investuojant, o ne laikant kojineje. Defliacijos procesai paprastai kapitalizme yra trumpi (tuomet apsimoka laikyti pinigus kojineje, nes viskas aplink labai stipriai pinga) - o tai, kad jie yra trumpi yra specialiai padaryta, nes tai nera naudinga sistemos isgyvenimui, sukelia didesniu problemu - taupantys pinigus zmones neskatina verslo sukimosi ir, savo ruoztu, didina masines bedarbystes atsiradima, kas dar labiau pablogina padeti (isisukanti spirale). Tiesa sakant, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad net ir traukiantis piniginei masei, didieji rinkos zaidejai (tiksliau ju - top management) nenukencia. Rimti bankai, sistemos ikurejai (Goldman Sachs, JP Morgan, ir kt) krizes isnaudoja savo kapitalo konsolidavimui pirkdami bankus konkurentus uz grasius, kitu didesniu banku top management irgi nenukencia - visi vis viena daro pinigus, nors ju bankai ismeta darbuotojus i gatves, o indelininkus palieka plikus (bet tai niekam nera idomu - imone yra tik oda, is kurios gali issiversti ir isivilkti i nauja oda). Valstybes, ispirkdamos tokius mirstancius bankus del situacijos nesuvokimo tik pablogina savo salies finansine padeti (kita vertus, svarbu, kada tie bankai griuna - pvz Bernarkes teigimu, didzioji 1930uju depresija kilo del to, kad prasidejus recesijai sugriuvo stambus bankas Europoje - bet, kaip istorija, rodo dideli bankai griuna tik per recesijas, iki tol visais imanomais budais laikosi virs vandens). Centriniai bankai is vis veikia kaip neutralus asmuo - be jokios atsakomybes, del to niekaip negali nukenteti - veikia kaip valiutos keitykla, kuri emituoja (arba sutraukia) pinigus pas save ir jie ten guli. Paskutiniu metu fondu valdytojai, treideriai investiciniuose UBS ir kt. bankuose visai suizulejo: jie eme zaisti su klientu pinigais kaip kazino: tuo metu, kai klientas patikejo jiems savo turta, kad ji padidintu jie sugebe ji dar karta perinvestuoti sau ir, jeigu laimi + pasiima sau, jeigu pralaimi - uzraso klientui (zr sios dienos naujienas su USB, prisimenam Madoffo istorijas, ir t.t.). Siu makliu pasekoje stambus kapitalas irgi bijo ateiti pas tokius investuotojus ir meta pinigus i auksa bei zaliavas, o tai dar labiau paskatina pinigu trukuma. Dar tiksliau sakant - centriniai bankai patys sutraukia ir islaisvina pinigine mase pagal ju norus (kadangi FED sudarytas is privaciu banku su privaciais akcininkais persasi isvada - pagal privaciu banku uzsakymus?). Tai irasyta ir ju istatuose (taip par ir Lietuvos CB) - vienintelis dalykas, uz kuri jie yra atsakingi, tai infliacijos reguliavimas. Taskas. Infliacija/defliacija yra tiesiogine pinigu mases ispletimo/sutraukimo pasekme. Bene svarbiausia, ka reikia pamineti - butent del savo vykdomos politikos sis reikalas yra viesai slaptas (kongresmenai JAV krapsto galvas ir siunta ant FED, kodel 95 metus nebuvo daroma politikos audito, Bernarke jiems sako: as mielai pasidalinsiu su Jumis informacija po sprendimu priemimo, bet neleisiu jums reguliuoti musu politikos), bet tuo paciu butina suprasti, kad jeigu butu kiekvienam aiskinama kaip viskas veikia ir leidziama kistis, kiltu visiskas samysis ir visokie Runkelistanai/kongresmenai prispausdine / nepakankamai prispausdine ir padaline/nepakankamai padaline pinigu visam pasauliui pridarytu nezmoniskos zalos. Pinigu politikoje demokratijos negali buti - klaidu kaina pernelyg didele. Kol kas JAV pinigine politika veikia tiksliai kaip laikrodis. Del to cia Zeitgeiste yra dalis tiesos, bet ne viskas. Tiesiog tokia yra finansine sistema, kurioje mes gyvename. Kaltu ieskoti nereikia, tiesiog reikia arba a) ismokti zaisti pagal taisykles, kad pats neliktum paskutinis arba b) sugalvoti kita sistema ir ja vadovautis. O tai, kad sistemos valdytojai uzdirba milijonus/milijardus - na, tai gal ir nera taip blogai, juk sistema sudetinga, kazkas turi ja sukontroliuoti. Dabar stengiamasi nudevalvuoti JAV skolas ir restartuoti sistema is naujo. Po truputi link to (2010) einama. PS taigi, kaip suprantate is mano paaiskinimu, zaidimo taisykles nera visiems vienodos, o tie, kas neturedami pinigu bando juos isleisti savo malonumui (pirkdami NT), o ne uzdirbti ir atiduoti (investuodami) visuomet labiausiai kencia. Pamoka ismokta, uzverciam vadoveli, ir nebedarome klaidu. "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message news:hcuods$477$1@trimpas.omnitel.net... > Tai pala pala, o tai tu nesimeldi zeitgaistui ? Ans gi teig, jog > popierėlius bankas spausdina, o tu čia sakai - valstybė ? > > "Algimantas" <algist.stud@ktu.lt> wrote in message > news:hcuo46$3lt$1@trimpas.omnitel.net... >>- valstybe atspausdino viso valstybes (musu) valdomo turto ekvivalenta! >> >> "Alvidon" >>> A iš kur valstybė gavo ??? >>> >>> "Algimantas" >>>> "bet_kas" >>>>> Banko klientai yra dvejopi - skolintojai ir skolininkai >>>> >>>> taip butu, jei susirinktum bureli indelininku, >>>> sukurtum bankuti, is kurio skolintum kitiem... >>>> >>>> gi Lietuvos atveju nieko panasaus nebuvo: >>>> - VISAS BANKU KAPITALAS PADOVANOTAS VALSTYBES. >> >>