2011-01-16 20:40, Gintas rašė: > neskolinga, tai neskolinga. Ar esi tai garsiai ir nedviprasmiskai pasakiusi savo tevams? Ar jie tai zino? Nes konfuzas gautusi, jeigu jie mano, kad tu jiems skolinga uz spalvota vaikyste, rupesti, skanesni duonos kasni, paguoda skaudant danciui, nubraukta asara, o tu manai, kad uz nieka tu tiems tevams neskolinga. N uosirdziai sakau, smalsu, zino tai tevai ar ne? Parasyk cia, prasau, ar esi tevams sakiusi, kad jautiesi uz nieka neskolinga jiems? > > Kaip ten lietuviai sako? Skola ne rona, jinai neuzgyja :) O stai del amzinos meiles-labai abejociau. Issiskyrusios seimos-vienas tam pavyzdziu > visu pirma, mano tevai nemano, kad turiu jiems buti skolinga, su tevais butent tokiomis temomis esam diskutave ne viena syki, mano seimoje skolu nera. visu antra, pasaulyje, kuriame gyvenu, tokie dalykai skolon nedaromi, man labai gaila, uzjauciu, jeigu tavajame taip yra... Jau taip ir isivaizduoju, kaip mama keldamasi prie kudikio nakti paskaiciuoja pieno kieki, uzsiraso i bloknoteli, ir kiek minuciu ciuciavo irgi apskaiciuoja, uzsiraso, po to po 18-kos metu vaikui saraseli pateikia, nu atleisk, Gintai, bet nusisnekejai totaliai, jeigu buciau vaikysteje verciama jaustis skolinga uz nubraukta asara, ko gero iseiciau i vaiku namus gyventi, o jeigu dabar staiga man kas toki saraseli pateiktu ir pareikalautu susimoket - nu sorry, bet paduociau i teisma toki teveli, ir per teisma atsisakyciau giminystes rysiu :D