"Chuckas" <nomail@mail.com> wrote in message news:i4foni$9m3$1@trimpas.omnitel.net... > Man tai idomu is kur vis pastoviai atsiranda tokiu zmoniu kaip Trolis su > nepamatuotom gyvunu fobijom? Tave gal ziurkenas vaikystej isgasdino? Tu > gyvenime suni esi turejes? Zinok, nera jie totalus vaiku zudikai, greiciau > atvirksciai. Tris katinus auginau. O šunų visą gyvenimą nemėgau. O kaip galima mėgti, kai eini sau ramiai ir pist atėga arklio dydžio šuo ir urzgia, lenda, griaut bando. Tu tik galvoji - sveikas liksiu ar visgi tuoj jis visgi pratrūks savo instinktais... Jausmas šūdinas. Tikrai tuo momentu jauties labai blogai. Ar noriu, kad vaikui reiktų taip bijot? Ne! O kaip gerųjų šunų šeimininkai? Buvo man, kad vienas krimstelėjo man į koją (perkando drabužius, įdrėskė odą), o šeimininkė buvo už metro ir sako - nebijok, jis nesikandžioja. Nu nx - nors į snukį trenk! Ir tokių ar kitokių incidentų su šunimis, kai tiesiog eini pasivaikščiot, eini iš mokyklos, sutinki kaimynus laiptinėje su šunimis, "ginančiais jų šeimininkus", buvę ne vienas. Nu taip, pripažįstu, yra kažkokia fobija šuninms, kurie šiepia į tave dantis, urzgia ir žinai, kad jie tau, o dar blogiau - tavo vaikui, gali padaryt žalą. Ir ką siūlai daryt? Eit į šunų mylėtojų klubą? Lankytis pas psichologą ir verkti?