Pats uzaugau bute, bet tevai 6km nuo namu turėjo sodyba, beveik 
vienkiemis prie tvenkinio. Tai nuotykiu netrugdavo laukais einant. Bet 
tada dar nebuvo KOMPU. Atsimenu tik nupirkdavo tevai kompus taip ir 
dingdavo draugai.
kiemo krepsinio aikstelej reikedavo eiles laukti o dabar tuščia, puse 
jau stovejimo aikstele paversta.

On 2018.07.30 12:52, Herkus wrote:
> Su vaikais sitas momentas gali tikrai turet nemazos itakos, jei 
> kiekviena diena po kelis kartus dirbsi taksistu, tai nebus laiko nei 
> apie nama apsokinet, nei su triusikais kieme pavaiksciot. O kur dar, jei 
> apskritai megsti but ivykiu sukury pats - miesto renginiai ir t.t.
> 
> As auges/gyvenes name, o paskutinius 10+ metu bute. Daba nuosavu namu 
> kvartaluose pradejo krist i akis, nors kai gyvenau gal priprates buvau:
> 
>   * kieto kuro kurentojai ir dumintojai, kai slegis zemas taip ir slenka
>     debesis pazeme
>   * fejerverkai nuo penktadienio iki sekmadienio tai pas viena tai pas
>     kita - blia blia, kas cia per pramoga...
>   * sunu skalijimai visokiom progom ir bet kuriuo paros metu
>   * kaimynu baliukai, pasisedejimai, kad ir nebais triuksmingi, bet
>     vistiek nori nenori sudalyvauji pasyviai per nuotoli...
>   * apie ukio tvarkyma jau nebekalbesiu, kas kam patinka. Bet kaikurie
>     draugai akivaizdziai name tapo seslesni.
> 
> Bet vaikyste nuosavam name ir su shaika draugu lakstanciu po kiemus ir 
> vietinem gatvelem labai smagi buvo, mieste palyginus butu liudesys.
>