"> todėl, kad toje vietoje kur numatyta gatvė, jam neleidžiama statyti. Lieka tartis dėl sklypo, o ne dėl naujo architektūros šedevro. O aš sakau, kad valdžia neturi planuoti gatvių ne jai priklausančioje žemėje. Jei būtinai nori ten gatvės, turi prieš planuodama susitarti su savininku. O jei suplanavo savo žemėje, tai neparduoti toje vietoje sklypo. Jei turi savo žemės ir jos dar nesuplanavo, tai tegul nepardavinėja. Atrodo, viskas paprasta ir aišku? > Jis prašo pakeisti jo žemės paskirti į tokią kokia numatyta bendrąjame plane. > taip yra. > O va jei bendrojo plano nepadaryta, tada jau ir prasideda nesąmonės. Sutik, kad prašyti pakeisti žemės paskirtį į tokią, kuri numatyta bendrajame plane ir dar už tai mokėti - tai absurdas. Jei suplanavo jos paskirtį, tai tegul ir pakeičia iš karto. Dėl to plano jau rašiau - tegul planuoja savo žemę, dėl savo planų svetimoje žemėje tariasi su jos savininku prieš suplanuodama, tegul nepardavinėja savo žemės, kurios dar nesuplanavo, o jei jau pardavė - veikti kaip parašyta sakinio pradžioje. > jei daro savo detalų, tai ir turi mokėti, o jei savivaldybės užsakymu daromas detalus, tai jis ir nemoka. Man dar nelabai aišku, kam reikalingas tas detalus savininko planas, kurio iš jo reikalaujama. > tai ir esmė, kad jis pasistatytų ne ant gatvės. Esmė tame, kad jis mato, yra tam sklype gatvė ar nėra. Jei nori gatvės savo sklype, tai tegul arba pats iš anksto suplanuoja, arba tiesia ją ten, kur nepastatytas namas. Čia jau jo problema. > o aš tau sakau kas savininkam "naudinga": kad toliau jo sklypo keliai neitų. O aš ta "nauda neįsitikinęs". Bet kuriuo atveju kaimynai dažniausiai gali rasti jiems abiems tinkanti variantą. Ir neteko girdėti, kad iki šiol neplanuojamose teritorijos kiltų problemų dėl visiškai neprivažiuojamų gyvenamųjų teritorijojų. Jei tokių ir yra, tai kaltas dažniausiai ne planavimo trūkumas, o kitos svarios priežastys.