"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h5v7sl$iv1$1@trimpas.omnitel.net... > > Ne visų tie poreikiai beribiai ir ne visi linkę visus pinigus iš karto > išleisti. Galima sudarinėti kokias nori teorines - logines ekonomines > schemas, bet akivaizdu, kad šiuolaikinėje ekonomikoje gamybą pagrinde > riboja ne resursai, o produkcijos paklausa. Jei gamybą ribotų resursai o > ne produkcijos paklausa, didelę dalį tų resursų skirti marketingui > (paklausos skatinimui) būtų visiškas absurdas. Na, bet gal vienintelės > teisingos ekonominės teorijos požiūriu šiuolaikinis pasaulis ir atrodo > absurdiškas. Marketingui skiria išlaidas ne todėl, kad gaminio niekam nereikia, o todėl, kad gamintojas įtikintų vartotoją, kad jo gaminio reikia labiau nei kitų gaminių. > Nežinau, kiek kartų galima tą patį aiškinti. Nors ir teigi, kad taip nėra, > man visiškai akivaizdu, kad labai dažnai prigaminama per daug produkcijos, > nei jos suvartojama. Dėl to, iš esmės, ir yra tie ekonominiai ciklai, > sukeliantys krizes. Čia, aišku, neturiu omenyje, kad žmogus negali kieme > pasistatyti kelių automobilių, kambaryje kelių brangiausių TV, paragauti > ir išmesti tonas maisto produktų. Visa tai jis turi pirkti ir dažnai gali > neturėti tam pinigų ar nuspręsti juos pataupyti ne pirmo būtinumo prekių > sąskaita. Gaminti visi nori kuo daugiau, nes nori didesnio pelno - tai > irgi akivaizdu. > > Tai darbais ir taip visi pasidalinę ir gamina įvairias prekes bei > paslaugas. Tik vienos prekės ir paslaugos yra būtinesnės už kitas. Ir kai > žmonės dėl kokių nors priežasčių ima mažiau pirkti tų nebūtinųjų prekių > bei paslaugų, jų pradedama mažiau gaminti ir atsiranda žmonių be darbo ir > pajamų. Po to seka grandininė pajamų ir lūkesčių smukimo reakcija > daugelyje ekonomikos sričių. Ir beveik visiems tai aišku. Ir jeigu manai, > kad tie ekonominiai ciklai nėra natūrali augančio darbo našumo ir > pasidalinimo išdava, o tik durnų valdžios įstatymų sukelta problema, tai > nurodyk tuos įstatymus. Prigamina ne per daug in general, o per daug tokių daiktų, už kuriuos žmonės nesutinka sumokėti tiek, kiek nori gauti gamintojai. Ir tai yra ne ekonominių krizių priežastis, o pasekmė. Žmonės ne šiaip sau nei iš šio nei iš to sugalvoja, kad jiems nebereikia vilų/jachtų/mašinų ir tt., nors ką tik reikėjo. Ir gamintojai ne šiaip sau sugalvoja, kad reikia gaminti daugiau daiktų, kurių niekam nereikia, užuot gaminus tai, ko visiems reikia. Viso to gėrio žmonėms reikia dar ir kaip, deja kredito ekspansijos metu susidaro tik iliuzija, kad resursų šiems aukštesniems poreikiams patenkinti pakaks, realybėje tų resursų nėra ir niekada nebuvo. Ši globali vertinimo klaida atsiranda dėl kredito ekspansijos sudarytos realaus turto pertekliaus iliuzijos, kuriai išsisklaidžius (ekspansijai sustojus arba pasibaigus hiperinfliacija jei ji nebūna sustabdoma laiku laiku) lieka begalė blogų investicijų, t.y. iššvaistytų realių resursų projektams, skirtiems tenkinti mažiau svarbius poreikius manant, kad labiau svarbių patenkinimui resursų pakanka, ir begalė tuščių aruodų, t.y. suvalgyto kapitalo. Anyway, jau siunčiau linką į trumpą paaiškinimą (apie malinvestment) kokia šitokių procesų mechanika bei kokios priežastys, išsamų paaiškinimą perskaitysi Human Action. Dabar tu vėl bandai kritikuoti teoriją, kurios dar net neperskaitei, o aš visai be reikalo bandau ją perrašinėti po mažą gabaliuką ;) -- Doc