>Vykstant pinigų kiekio didėjimui dalis realaus turto būna suvartojama, >dalis sunaikinama Turto suvartojimas ar sunaikinimas - tai suvalgymas, sulaužymas, sudeginimas, supuvimas ir t.t. Jeigu jau teigti, kad jį sunaikina pinigų kiekio didėjimas, tai reikia dėstyti jau konkrečiau, neužtenka abstrakčių pasamprotavimų ar rėmimosi savo autoritetais. Nuorodomis pasimėtyti nesunku, aš bandžiau diskutuoti konkrečiais argumentais. >suinvestuojant į neatsiperkančius projektus (malinvestment - >http://www.nothirdsolution.com/2008/12/24/malinvestment-a-primer/ parašyta >pakenčiamai, jei jau nėra laiko skaityti Human action, kuriame parašyta >gerai). Atsitikus krizei šie faktai tiesiog pasimato. Ir visokie ekonomikos >"skatinimai" paprastai problemą tik gilina, o ne sprendžia. Iš pateikto šaltinio: “Malinvestment is the systematic allocation of productive factors (i.e., land, labor, capital) towards the production of goods or services for which insufficient demand exists.” Tai kaip čia dabar yra? Austrų mokyklos atstovai gi siūlo mažiau vartoti ir daugiau investuoti. Išeitų, kad reikia sutikti su Keinsu, kuris siūlo skatinti vartojimą. Juk tos valdžios fiskalinės priemonės - tai paprastai ne investicijos į gamybą, kurios produkcijai gali nebūti paklausos, ir kuo užsiima privatūs investuotojai. Tų fiskalinių priemonių pagrindinis tikslas - duoti neturintiems darbo žmonėms užsidirbti, kad nereikėtų pinigų dalinti veltui, kas iškreiptų darbo rinką. O tuo pačiu kartais kai kas ir naudingo atliekama - gerinama infrastruktūra ir t.t. Bet tas investavimas aplamai - tai slidus klausimas. Jokia ekonomika nesiplės be investavimo. Ir visada bent dalis investavimo bus "malinvestment". Kadangi to "malinvestment" apgręžti neimanoma, fiskalinė politika bando paveikti kitą pusę - padidinti paklausą.