Tingiu plėstis, tuo labiau, kad yra pakankamai teisingai ir išsamiai šia tema parašiusių. Bet jei trumpai, tai negaminama per krizę ne todėl, kad nebūtų kam suvartoti, bet todėl, kad trūksta realaus kapitalo, t.y. įvairių ribotų resursų, kurie leistų gaminti (kas tai yra realus kapitalas yra atskira pakankamai netrumpa šneka). Gaminti daugiau galima tik sukaupus pakankamai kapitalo, t.y. kurį laiką vartojus mažiau nei kad pagaminama. Tikiuosi joks sveiko proto žmogus neteigs, kad krizė Lietuvoje yra todėl, kad per mažai paskutinius 5 metus vartojom ne pirmo būtinumo prekių - automobilių, buitinės technikos, kelionių, rūbų, etc. Nors kiek mąstančiam akivaizdu, kad krizė yra todėl, kad ilgą laiką vartojom daugiau nei uždirbom ir suvartojom kapitalą, kuris ir uždirba vartojimui, todėl dabar reiktų kurį laiką vartoti keletą kartų mažiau, kaupti suvalgytą kapitalą ir jo sukaupus pradėti po truputį plėsti gamybą. Kad suprasti Keynesizmo absurdą, galima pabandyti įsivaizduoti kaip sektųsi skatinti Afrikos kaimų ekonomiką skatinant vartojimą. Gi anot Keynes'o žmonės gyvena blogai ne todėl, kad yra sukaupę per mažai kapitalo (santaupų), bet priešingai - todėl, kad per mažai vartoja ir per daug kaupia. Reiktų tik prispausdinti legal tender turinčių fiat pinigų, pridalinti jų pakankamai spausdintojų draugams, tokiu būdu palūkanų norma sumažėtų iki nulio, kapitalas pasidarytų neribotas resursas ir tas kaimas pasidarytų turtingiausias pasaulyje! Krizės atsitinka todėl, kad dėl kredito plėtros modeliu paremtos bankininkystėje dauginant pinigus juos skolinant yra mažinama palūkanų norma, kas sudaro realaus turto pertekliaus iliuziją. Su kiekviena naujai išduota paskola pinigų (kurie yra niekas kitas, kaip tik mainų priemonė) kaina turėtų didėti, tačiau dabartinėje sistemoje ji mažėja. Todėl kol vyksta kredito ekspansija, 1) imamasi projektų, kurių dėl realaus kapitalo trūkumo bus neįmanoma užbaigti (nebaigti pastatai, stovintys įrengimai ir tt.) ir 2) yra vartojama daugiau, nei kad realiai pagaminama. Viskas sustoja tada, kai šie neatitikimai pasidaro per daug dideli, tada būna krizės, t.y. beprotiško vartojimo ir malinvestment pabaiga - korekcija iki normalaus lygio, nuo kurio galėtų ekonomika pradėti sveikai augti. Deja tą korekciją mainstreemas vadovaudamasis Keynes'o išmintimi vadina krize ir visaip kaip bando grąžinti beprotišką vartojimą, neleisti smukti nepagrįstai didelėms žaliavų, NT bei darbo jėgos kainoms, taip tik padidindami žmonių kančias ir prailgindami krizę. Na, bet gi mainstreemas negali būti neteisus, vien todėl, kad jis mainstreemas ;) -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h4k90d$csd$1@trimpas.omnitel.net... > Kaip sakiau, pilnai Keinso neperskaičiau ir esu įsitikinęs kad pas jį > nemažai nelogiškumų ir kritikuotinų dalykų, kaip ir pas kitus. Kaip > suprantu, jis buvo gana kategoriškas žmogus ir pateikė nemažai pernelyg > drąsių teiginių. Bet dėl vartojimo, manau, yra didelė dalis tiesos. Kaip > tu įsivaizduoji ekonomikos augimą nesant vartojimo? Kai mažai nevartoja, > tai mažai ir gamina. Ir krizės tai akivaizdžiai parodo. Jei neskatinti > vartojimo, reikia plėsti infrastruktūrinius ir mokslinius projektus, > kitaip ekonomika neaugs, užimtumo nebus. Normaliai kapitalizme vartojimo > skatinimą atlieka marketingas ir paskolos.