Antkainius vaistinėse reguliavo dar iki Kubiliaus. Kuo didesnė kaina, tuo 
mažesnis leidžiamas maksimalus antkainis.
XX a. pabaigoje pats dirbau farmacijos didmenininkui ir jau tas buvo.

beje, jūs čia diskutuojate tik apie ledkalnio viršūnę farmacijos rinkoje. 
Koks tikslas tų valstybinių vaistinių tinklo? Mažesnės nekompensuojamųjų 
vaistų kainos?
Kur garantija, kad didmeninės kainos valstybininkams bus tokios pačios kaip 
ir didmenininko mažmeniniam tinklui? Šita vieta, mano žiniomis, kol kas 
nereguliuojama. Jei valstybė ims kištis - bus paminti laisvos rinkos 
principai, kils šurmulys ir valstybę papis didmenininkai, o ne atvikščiai.

Ar suvokiate, kad nereceptiniai vaistai sudaro nykstamai mažą dalį to, ką 
uždirba farmacijos pramonė? Pasidomėkite apie vaisto registravimo metu 
"nustatytą" didmeninę kainą, ar ji skiriasi skirtingų šalių ligonių kasoms. 
Teoriškai, taip, galima pasidomėti, kiek ta kaina yra kitose ES valstybėse, 
bet realiai VLK nesuinteresuota. Nuo to niekas nesikeičia, o ydingos 
sistemos vis tiek nepakeisi. Didžiausias pelnas yra iš medikamentų, už 
kuriuos sumoka valstybė per kompensavimo mechanizmą. Jeigu padaryti 
prielaidą, kad mechanizmas yra skaidrus ir be korupcijos, vis tiek 
didmenininkas gali nustatyti aukštą kainą ir VLK už tai sumokės. Teoriškai 
tą turėtų reguliuoti konkurencija tarp didmenininkų, bet ta pramonė yra 
sutelkta didžiulėse korporacijos, kur konkurencija tampa minimali, o ir jie 
patys nesuinteresuoti konkuruoti mažindami kainas.

pamąstykite apie tai, užuot bandę pritempti tai, kad reklamos nebuvimas 
atpigins vaistus. To tiesiog nebus.

Valstybinio vaistinių tinklo pati idėja yra ydinga ir iškreipianti ir taip 
jau iškreiptą rinką. Jei norima vizualiai atpigint vaistus - galima 
sumažinti PVM. Ir, mano nuomone, nesurinktas PVM bus mažesnė blogybė tiek 
sistemine, tiek finansine prasme, negu valstybinio vaistinių tinklo 
steigimas.

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:nvsuqs$cg9$1@trimpas.omnitel.net...
> Gerai - gydytojų sąjungos prezidentas - tai iš esmės gydytojų profsąjungos 
> prezidentas. O profsąjungų lyderiams paprastai garbės reikalas kritikuoti 
> "korporacijas" ir "gobšius verslininkus", ir be to jo negalima laikyti 
> mažmeninės prekybos specialistu. Kvalifikuotai atlikti analizę ir 
> paaiškinti kainodaros subtilybes gali rimtas ekonomistas, kurio 
> specializacija mažmeninė prekyba, o dar geriau - vaistų prekyba (bet tu 
> tokį, tikriausiai, laikysi liberastu ir LLRI apologetu) arba koks aukšto 
> lygio vaistinių tinklo vadybininkas (bet jį, aišku, laikysi suinteresuotu 
> asmenimi). Jau rašiau, kad galbūt ir galima bandyti atskirti didmenininkus 
> nuo mažmenininkų, nors nesigilinau kiek tai būtų efektyvu ir kiek realiai 
> (ne formaliai) tai galima padaryti.
>
> Visgi siūlyčiau daugiau kreipti dėmesį į antrąją mano praeito posto 
> pastraipą - kaip valdžios nustatomos maržos procentais nuo didmeninės 
> kainos išstumia iš rinkos pigiausias prekes. Tas faktas visiškai 
> akivaizdus - tai nepaneigiama ekonominė tiesa. Aišku, valdžia gali 
> priversti pardavinėti kažkokį prekių rinkinį ir už savikainą ar net mažiau 
> jos, bet prekybininkas būtinai tą kompensuos per kitų prekių antkainius - 
> jis nuostolingai dirbti negali, jo niekas nesubsidijuoja.
>
> Kas gana paradoksalu, visas tas nesąmones su vaistų reguliavimu pradėjo 
> konservų-liberalų vyriausybė. Kai pradėjo stigti pinigų, nuo 2009 m 
> Kubiliaus vyriausybė pakėlė PVM nuo 18 iki 21 proc. ir panaikino visas PVM 
> lengvatas (tame tarpe ir 0-inį vaistams). Natūralu, kad vaistų kainos 
> užkilo bene labiausiai. Kilo nepasitenkinimas, ir tuometinis (berods, 
> išnykusiems liberalcentristams priklausęs) Sveikatos apsaugos ministras 
> Čaplikas nusprendė bausti ižūlias vaistines bei ginti Lietuvos vartotojus 
> ir įvesti pardavimo maržų lubas vaistams. Aišku, debiliškai, ne nominalia 
> išraiška, o procentais nuo didmeninės kainos. Neprisimenu, ar tuomet tai 
> buvo kažkiek padaryta, ar vėliau, bet palaipsniui pigesni vaistai pradėjo 
> dingti, nereguliuojamų maržų vaistų kainos kilo, prasidėjo visos tos 
> nesąmonės su tolesniais politikų reguliavimais ir jiems nesuprantamomis tų 
> reguliavimų pasekmėmis vaistų kainoms. Iki šiol tai besitęsia.
>
>> O jei pasigilintum, kas teigiama jau ir pačių _gydytojų_ sąjungos
>> prezidento, pažiūrėtum ne taip dogmatiškai? Aš įsivaizduoju teiginio
>> situaciją taip: didmenininkai turi preparatus x,y,z (kuriuos gauna,
>> galbūt, iš vieno gamintojo, galbūt palankesnėmis ar aptartomis
>> sąlygomis, kurios galbūt numato tam tikrą pardavimų apimtį) todėl jie ir
>> bus visose jų aptarnaujamose vaistinėse, nes rinka iš esmės oligopolinė
>> (keista, kad praleidai momentą apie tai, kad vaistinių tinklai priklauso
>> tiems paties didmenininkams, kurie importuoja vaistus; kalbėti apie
>> laisvą, konkurencingą rinką nebėra prasmės...)
>> Ir pasiūla suvienodėja didesnėje dalyje vaistinių. Jie nesuinteresuoti
>> pigesnių preparatų w,q, kurie tapatūs, pardavimais, nes tai smukdytų jų
>> x,y,z pardavimus, gal net kistų gamintojo taikomos kainos. Čia vėl
>> reikia priminti, kad vaistų paklausa yra neelastinga ir sumažėjusios
>> kainos jų pardavimų neaugina (įvyksta, geriausiu atveju, konkurencinis
>> pasistumdymas, tačiau, kai dauguma vaistinių turi tą patį tiekimo
>> kanalą, o didesnė dalis dar ir priklauso tam pačiam tiekimo kanalui,
>> tai...?)
>>
>