apie kainas .... kaip atejo "ikea" visi mane, kad kainomis subankrotins visu vietinius baldininkus ...... taip neatsitiko. O atsitiko, kad lietuvoje ikea kainos aukstesnes nei kitur (pagal internetines parduotuves kainas). Jei atmest mylimiausia versija, kad ikea susitare su gobsiaisiais verslininkais - tai logiskesnis paaiskinimas, kad lietuvoje visgi yra milziniski mokesciai. Milziniski ne tarifais, o apmokestinama baze, pvz. kas ieina I pelna. "RaR" wrote in message news:nvpchj$cc8$1@trimpas.omnitel.net... > Daugiau neprigūglinu, kaip tik apie pusę apyvartos sudaro vaistai. > Grynasis pelnas ~2% nuo pardavimo. Ir? Tai įmonė turi veikti pelningai ar ne? Juk kartas nuo karto reikalingos ir investicijos. Na, valstybinė dirbs su 1% jeigu nebus dotuojama - ar kažką pakeis tas 1% vaistų kainoje? Su sąlyga, jeigu valdiška dirbs taip pat efektyviai. Kaip rodo praktika, paprastai taip nebūna - kai vaistinė neturės tikro savininko, ten bus įdarbinimo ne pagal darbo efektyvumo/atlyginimo santykį, o pagal pažintis ir pan. Tas 1% (dar atskaičius pelno mokestį), jeigu jis bus, valstybės biudžetui bus taip pat visiškai nereikšmingas - surenkamas PVM yra nepalyginamai didesnis. Vien tas PVM vaistams Lenkijoje yra 8 proc. Estijoje - 9 proc., Latvijoje - 12 procentų, o pas mus 21. Tai vien jau dėl to vaistai pas mus brangesni. > Joms nereikės išlaikyti šimtų prašmatnių prekybos vietų (dargi patalpos > lengvatinėmis sąlygomis, nors Eurovaistinei tai, matyt, galioja tik > dalinai), nebus reklamos sąnaudų. Kaip ir nereikės (pri)dengti vaistų > maržomis pusės savo nevaistinio (nebūtinojo) ir elastingojo asortimento. > Esu optimistiškas dėl sugebėjimo. Bet kokiu atveju, manau, kad pabandyti > nėra bloga mintis. Prašmatnių vaistinių? Taigi pas mus Sveikatos ministerija nustatė minimalų vaistinių plotą, nepaisant Konkurencijos tarnybos prieštaravimų, dėl ko užsidarė daug smulkesnių, didiesiems tinklams nepriklausančių vaistinių. > Aišku tai jau po LB reguliacinio žingsnio. Iki to buvo „viskas normalEI, > jūs gi mažai naudojatės elektroninėmis paslaugomis, apgulę bankų > skyrius, kaip pasiutę gryninatės ir mes vargingai sukrapštome kelis > šimtus mln. grynojo pelno kasmet“... Praeitoje tavo pateiktoje nuorodoje Kropas maždaug normaliai paaiškino - kai išrenki brangiausias Lietuvos bankų paslaugas ir jas palygini su žemiausiomis kitose šalyse veikiančių bankų tų pačių paslaugų kainomis, gali susidaryti iškreiptą vaizdą. Be to pas mus ir maisto, statybinių medžiagų, buitinės technikos kainos yra didesnės nei Lenkijoje. Reikia steigti visų tų prekių valstybinius tinklus? Bet toje pačioje Lenkijoje jų kažkodėl nėra? Gal vis tik tų kainų priežastys matomos neteisingai, o pasiūlytas jų sprendimo būdas - visiškai neadekvatus? > Toli gražu ne 10% maržos vaistuose, tai jau tikrai. Vaistai juk pigo, > kai buvo nustatytos kainų ribos, kompensuojamųjų reguliavimas. O > vaistinių pardavimai auga (kaip ir pelnas). > Kažkur mačiau analogiško/tapataus einamojo (peršalimas, nuo skausmo ir > pan.) krepšelio palyginimą lt/pl, tai pl jis 2-3x pigesnis. Sunkiai > paaiškinama, ar nesunkiai? Spėju, kad mažos rinkos sindromas čia vis tik > vaidina nepagrindinę rolę... Tikrai visas krepšelis, ar į tą krepšelį surinkti vaistai, kurie Lenkijoje pigiausi lyginant su Lietuva? Kad Lenkijoje viskas pigiau - seniai žinome, ir to priežastys ne tame, kad ten veikia kažkokie valstybiniai pardavimo tinklai ar didesni apribojimai. Manau, apribojimai verslui ten net mažesni nei Lietuvoje. Be to dar prisideda lengvatiniai Lenkijos PVM, tai ten automatiškai visi vaistai žymiai pigesni. Paskutinįkart pravažiuodami apsipirkome Lenkijoje - taip, ten pigiau, bet tikrai didelis skirtumas susidaro tik tuomet, jeigu perki pačius pigiausius brandus, nes ten daug vietinių gamintojų, pasirinkimas didesnis. Vis tik viską išragavę nusprendėme, kad tokių produktų kokybė jau per prasta mums ir tų pigiausių kasdieną tikrai nepirktume, kaip ir savuose tinkluose neperkame pačių pigiausių prekių ir netgi specialiai nevažinėjame apsipirkti į pigiausius tinklus.