"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:hjcerb$gcs$1@trimpas.omnitel.net...
> Taip, skiriasi tuo, kad dabartiniai santykiai - ilgo žmonių bendrijos santykių vystymosi rezultatas. Ir tą vergijos nebuvimą užtikrina būtent žmonių bendruomenė (valstybės) savo įstatymais ir represiniu aparatu. Ir tai kartais turtingo ir neturtingo žmogaus santykiai būna panašūs į vergvaldžio ir vergo, tik tiek, kad vieno žmogaus nuosavybė kitam dabar nepripažįstama. Nes šiaip vergija - natūraliai išsivystę santykiai, kai tik žmonės išmoko pasinaudoti vienas kito darbo rezultatais. Kol to nemokėta, žmonės silpnesnius svetimos genties žmones tiesiog nužudydavo kaip konkurentus dėl išteklių.
p. RaR matyt viską gerokai supaprastinate ir imate domėn tik dabartinės vyraujančios kultūros, paremtos totaline žembirbyste istorijos laikotarpį, kada būtent ši gyvensena suponavo jūsų įvardintus santykius. Bet egzistavo ir vis dar egzistuoja ir kitokio pobūdžio santykiai kitokių kultūrų kontekste.
Jūsų paminėtas žudymas dėl išteklių - tipinis mūsų kultūros ir santykių pavyzdys. Ir dedu galvą, kad tai niekaip nesusiję su valdymo forma, ar tai būtų diktatūra, ar demokratija - skirasi tik mastai, priemonės ir pasėkmės, tačiau tai nėra kažkokios kokybiškai naujos sambūvio formos. Tiesiog neįmanoma gauti skirtingų rezultatų darant vieną ir tą patį, ir juo labiau vis intesyviau, arba cikliškai, bet vis dažniau.
Nenustebčiau, kad su laiku sociologai išvestų formulę, kuri galėtų ganėtinai tiksliai pasakyti, kokia yra faktinė vyraujanti valdymo forma, kaip pagrindinius sandus imant gyventojų skaičių ploto vienete ir anglimi (jos produktais) paremtos energijos (materijos) suvartojimą vienam gyventojui.
> Niekas nesako, kad dabar nėra problemų. Bet neužtenka tik sakyti kad kažkas yra blogai ar neteisinga, reikia pasiūlyti ir būdą, kuris iš tikrųjų pagerintų situaciją.
Na ganėtinai paprasta. Tereikia panaikinti priežastis, kurios suponuoja esamą situaciją. Be abejo jei ji mums nepatinka, yra nepriimtina, arba ekstremali. Pirmu atveju (nepatinka) turiu omenyje, kad mes dar turime pasirinkimo laisvę ilgesniu laikotarpiu ir stogas nedega. Antru (nepriimtina) - kad pasikeitimai būtini ir neatidėliotini. Trečiu gi - kiekvienas už save čia pat ir dabar :-)
Pirmiausia kur yra problema - tai situacijos vertinimas, kaip mes ją įsivaizduojame. Ir ypatingai vertinimas įvairiuose kontekstuose, ypač laiko. Nes vienam ateitis - sekanti diena, na savaitė-mėnuo. Kitam - metai. Trečiam - galbūt ir dešimtmečiai+. Sekantis dalykas - rizikų vertinimas. Čia statistinis pilietis paprastai ganėtinai prastai tvarkosi su situacija, dar sunkiau, nei su planavimu į ateitį.
Nes dar yra nemažas klausimas, kaip dauguma, ar ją skaidant ar ne, tą esamą situaciją vertina. Ir aš turiu omenyje ne tą vertinimą, kurį mes matome statistinėse suvestinėse ir "balsavimuose", o tą vertinimą, kuris yra vidinis, imperatyvus ir automatiškai suponuojantis adekvačius veiksmus, nukreiptus į situacijos keitimą, arba kaip minimum mobilizuojantis veikti ("supaudžiantis spyruoklę").
Tiesa sakant man šitos situacijos sprendimas darosi panašus į fizikų GUT'o (visuotinai apjungiančios teorijos) paieškas - t.y. žinomi esminiai sandai, kurie turėtų ją sudaryti, yra eilė veikiančių teorijų atskirais atvejais, tačiau kol kas viską sukišti po viena bendra dar žliaužtinukai trukdo :-)
Apskritai tariant tai akivaizdu, kad norint subalansuoti santykius LT, su TFV ar be, su Kubiliumi, Brazausku, Putinu, Obama ar be jų, tai reikia:
1. gerinti švietimą, ypač savišvietą, žinių troškimą ir jų taikymo praktikoje džiaugsmo sutaurinimą. Tuo pačiu skatinti atvirą nepakantumą bet kokiems faktų kraipymams ir geriausia produktyvia forma - pvz.: humoru. Pvz.: manau verta išmesti iš gyvenimo bet kokią religiją, sektas, ir pan., niekaip neatimant tikėjimo, vilties, agnosticizmo, arba kam reikia - ir ateizmo. Tačiau tokiu atveju būtina pasiūlyti žmonėms kitas priemones, kurios padėtų spręsti jam kylančias problemas, tokias kaip geresnes pažintines žinias, introspekcijos treniravimą ir pan.
2. gerinti sveikatos tausojimą, propaguoti sveiką gyvenseną, daug dėmesio skiriant mentalinei sveikatai, ir darbingo (tai <> juodo arimo laikotarpio!) gyvenimo tarpo ilginimą (ne vien betikslio gyvybės tęsimo gale). LT išties aštri krizė ir ypač tarp vyrų.
3. stengtis palaikyti stabilų gyventojų skaičių, ir netgi po truputį jį mažinti iki priešindustrinių laikų, tačiau daugmaž proporcingai visose stratose - šeimoje, mieste, valstybėje, globaliai. LT tai gal ir negresia, tačiau į tai turėtų "investuoti" mūsų kaimynai ir mūsų kaimynų kaimynai su laiku, jei tik nenori WW3.
4. investuoti į fundamentaliuosius mokslinius tyrimus ir kurti aplinką, kuri būtų palanki mokslui. LT tai gal ir nerealu, bet gal mums ir nebūtina kurti LHC, tačiau gal mes galime prisidėti ir nuomotis vietas/įrangas/laikus.
5. galbūt pradėti dėstyti istoriją atvirkščiai, ne nuo paleolito (dargi pamirštant tai, kas buvo anksčiau!), o pradedant žiūrėti, kas buvo vakar, ir kasant giliau, jei reikia ir iki Didžiojo Sprogimo :-).
Tame tarpe aš pagalvoju, kad būtų labai juokinga nueiti į kokį muziejų, kuris rodo mūsų dabartines demokratijas..diktatūras, vartojimo kultūrą..hipius, ir panašias dichotomijas ir pasižiūrėti tai į dabar pat, kaip į vakarykštę situaciją. Nes dabar laikas eina išties realiatyviai - jei neesi izoliuotoje reliatyvinėje laiko "valtyje" kur nors Zelandijos kalvose tarp piemenų arba Norvegijos fiordo slėnio rorbu, tai "istorija" vystosi kiek kitokiais tempais. Aišku tą galima gauti teatre, humoro skyreliuose ir pan., tačiau iki to mokyklinukus irgi reikia išlavinti ;-)