>Labai malonu, reiškia sutinki, kad grasinant fiziniu susidorojimu reikalauti >grąžinti skolą iš žmogaus, kuris nesiskolino, yra lygiai tas pats kas >grasinant fiziniu susidorojimu reikalauti, kad jis dirbtų pas tave >plantacijoj. Na taip, juk aišku, kad valstybė savo smurtiniu aparatu užtikrina įstatymų ir sutarčių laikymąsi, mokesčių surinkimą ir visą kitą. Tas pats yra ir reikalauti mokėti mokesčius, čia visai nesvarbu skoloms atiduoti, ar kam kitam. >Nežinau ką turi omeny sakydamas "visuomenė", spėju, kad "dauguma" (jei spėju >neteisingai - pataisyk). Galiu iš bėdos sutikti, kad (kartais) dauguma >nustato kas yra teisėta, tačiau niekaip nenustato kas yra teisinga. >Jei jau kalbėti apie teisingumą, tai jis turi prasmę tik tada, jei jis yra >universalus. Absurdiška būtų teigti, kad yra teisinga versti dirbti >plantacijose tamsios odos žmones, tačiau neteisinga versti dirbti >šviesiaodžius, nes ir tie, ir tie, yra žmonės, todėl turi žmonių teises. Su >teise skolintis kitų vardu yra lygiai tas pats, nors to, skirtingai nuo >vergovės, dauguma dar nesupranta. "Teisėta" beveik tapatu "teisinga". Tiesa, "teisinga" dažnai eina priekyje "teisėta". Kai visuomenėje (jos daugumoje) nusistovi nuomonė, kad kažkas teisinga, per kažkurį laiką ji įformina tai kaip "teisėta". Diktatūrose, kunigaikštystėse ir t.t. tai daro valdantieji. Todėl ir nėra jokių "prigimtinių žmogaus teisių". Tas teises sugalvoja, užrašo ir taip pavadina patys žmonės. Ir tų teisių supratimas keičiasi, keičiantis visuomenei, žmonių išsilavinimo, kultūros, gerbūvio lygiui. Pvz. žmogaus teisių deklaracijos tėvas Tomas Džefersonas buvo vergvaldys. Ir tai jam netrukdė rašyti "Kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę...". Tiesiog tada vergų jis nelaikė tikrais žmonėmis. Gal kiek stabilesnės religijų deklaruojamos žmonių teisės, nes tikintieji mano, kad jas suteikė Dievas. Bet mano giliu įsitikinimu ir šias teises sukūrė žmonės, ir ilgainiui jos kažkiek koreguojamos, kad atitiktų visuomenės išsivystymo lygį. >Moraliniai argumentai dar ir kaip rimti. Šiandien (absoliuti) dauguma žmonių >jau nebeimtų į rankas ginklo ir neitų patys plėšti už jį turtingesnio ne dėl >to, kad bijotų bausmės, o dėl to, kad suvokia, kad tai yra amoralu. Visa >bėda, kad ta pati dauguma šiandien dar sąmoningai nesuvokia, kad būtent tą >ir daro balsuodama už politikus, kurie žada labiau apmokestinti turtingus ir >duoti pinigų neturtingiems ar pasiskolinti ir duoti tiems, kam neva >labiausiai reikia, ir nesupranta, kad politikai, nepriklausomai nuo to ką >sako žodžiais, veiksmais beveik visada daro lygiai priešingai (tą labai >gerai yra išaiškinęs David D. Friedman savo knygoje "The Machinery of >Freedom"). Yra tik laiko klausimas, kada supras. Žinai, absoliučios daugumos neužtenka. Užtenka ir kelių procentų amoralių, kurie pasinaudos valdžios vakuumu ir pradės terorizuoti kitus žmones, bei netrukus kažkokia grupelė užims valdžią. Apie tai jau daug diskutavome. Didžiausios neteisybės ir žiaurumai pasireiškia visokių karų laikotarpiu, kai efektyviausia valdžia tampa žmogus su šautuvu. Kaip rodo neseni pavyzdžiai, dalis žmonių per tūkstantmečius ne ką tepasikeitė, dažnai jų smurtas tampa dar rafinuotesnis ir sistemingesnis. O siūlyti būdus spręsti įvairioms problemoms ir įtikinėti žmones niekas nedraudžia. >Teisingumas ir efektyvumas yra dvi to paties medalio pusės. Vergovės neliko >todėl, kad turėti vergus yra ir neteisinga, ir neefektyvu. Kai reikšmingas >žmonių kiekis tą suprato ir kai nustojo socializuoti vergų gaudymo ir >išlaikymo kaštus, vergų darbas pradėjo kainuoti daugiau nei laisvai samdomų >darbuotojų ir vergovės nebeliko (apie ką gerai yra parašęs tiek Gordon >Tullok http://mises.org/journals/lar/pdfs/3_2/3_2_1.pdf, tiek Mark Thornton >http://mises.org/journals/rae/pdf/R72_2.PDF). Su kitom archaiškom nelaimėm >yra lygiai tas pats ir jos išnyks analogišku principu. Na tai lygiai tą patį ir aš teigiu. Tik manau, kad efektyvumo argumentai papildo moralinius. Žmonės turi daug įvairiausių jausmų ir toli gražu ne visada jų veiksmai pagrįsti tik materialinės naudos siekiu.