On 2022-02-15 15:24, sofabuilder wrote:

> referata. us, uk, de ir lt darbo rinkos yra tiesiog nesulyginami > dalykai.

Na taip - skirtingose šalyse yra skirtingos darbo rinkos, todėl ir atlyginimai, ir galimybės įsidarbinti skiriasi.

> arba turi dirbt uz 1/2 algos 1/2 kvalifikacijos darba nei pries tai, > nors turi dx patirties. cia pas tuos, kurie "neranda" darbuotoju. o yra Akivaizdu, kad tai apsprendžia darbo rinka. Jei būtų darbo vietų, kuriose toks darbuotojas sukurtų pakankamai pridėtinės vertės ir tokių darbuotojų trūktų, tai jis be vargo susirastų darbą už gerą atlyginimą. Verslininkui visada geriau mažesnė pridėtinė vertė nei jokios. O jei yra kaip parašyta, vadinasi toks verslininkas iš gero darbuotojo nesugeba išspausti normalios pridėtinės vertės ir jam tinka bet koks pigesnis. tai nereiškia, kad baziniai ekonomikos dėsniai neveikia.

> is tikruju tokiu sriciu, kur tikrai nerasi, net 3x vidutini atlygi > pasiules. tokia ta "laisva rinka".

Šis pastebėjimas tik patvirtina tai, ką parašiau aukščiau. Atstovauti nepaklausų darbo rinkos segmentą skaudu, tačiau tokia realybė. Tapkių gamintojas Enšteino neimtų dirbti ir už minimumą, nes rastų geresnių tam darbui.

> > On 2/15/22 15:09, RaR wrote:
>> Atlyginimus nustato ne darbdavys savo nuožiūra, o rinka. Aišku, >> darbdavys gali mokėti daugiau nei diktuoja darbo rinka, jei turi iš ko >> ir nori pasirodyti geras, bet mažiau negali - darbuotojai išsilakstys.
>>
>> Jeigu manai, kad darbdavys privalo kelti atlyginimus, kai padidėja jo >> pelnas, tai pagal tą pačią logiką jis ne tik turėtų juos mažinti, kai >> tas pelnas sumažėja ar tampa minusinis, bet ir tu, kaip pirkėjas, >> turėtum savanoriškai už prekę mokėti daugiau tais atvejais, kai ji >> pardavinėjama nepelningai arba "į minusą".
>>
>> Profsąjungos - tai gamintojų kartelinių susitarimų atitikmuo. Kaip >> karteliniai susitarimai riboja konkurenciją tarp gamintojų, pagrinde >> apsunkina naujų gamintojų patekimą į rinką, taip profsąjungos riboja >> konkurenciją tarp darbuotojų, pagrinde naujų darbuotojų patekimą į tos >> srities darbo rinką.
>>
>> Aš asmeniškai nesu kategoriškai nusistatęs prieš profsąjungas ir, >> turbūt, jos reikalingos darbuotojų saugumo jausmą užtikrinti bei >> mažinti įtampą visuomenėje, kaip ir kiti socialdemokratijos elementai, >> padėję kapitalizmui išgyventi po xx a, pradžios revoliucijų >> laikotarpio, tik tiek, kad realiai jos riboją laisvą rinką ir mažina >> ekonomikos efektyvumą.
>>
>>
>> On 2022-02-15 14:39, sail wrote:
>>> Tai kad aš apie profsąjungas, ne komunizmą.
>>>
>>> Pvz skandinavijoj jos ten aukštumoj, ir kasmetinis atlyginimų kėlimas >>> įmonės biudžetuose numatomas kaip "pagal sutarimą su profsąjungom".
>>>
>>> Pas mus profsąjungų duok dieve užuomazgos, ir lygiai toj pačioj >>> industrijoj atlyginimai keliami principu - "jei bus pizdec kažką >>> darysim".
>>>
>>> Darbdaviui niekas netrukdo nustatyti kokią nori apmokėjimo sistemą - >>> minimumas + nuo rezultato, kad ir tos pačios įmonės.
>>>
>>>
>>>
>>>
>>> On 2022-02-15 14:24, spam wrote:
>>>> Bet darbuotojas tokį patį atlyginimą gaus ir jei įmonė turės >>>> nuostolį. Jis išvis neprisiima jokios rizikos - tik dirba ir visada >>>> gauna atlyginimą. Ir jei tai jam nepatinka, jis visada gali išeiti, >>>> įkurti savo verslą ir persivilioti klientus. Tokių atvejų aplinkui >>>> pilna. O kas prie komunizmo? Galvoji ten darbuotojams paskirstomas >>>> pelnas? Gal turi pavyzdžių?
>>>>
>>>> On 2022-02-15 14:12, sail wrote:
>>>>> Mokėjimas darbuotojui nuo pelno nepriklauso, po barabanu kad >>>>> kartais įmonės turi pelno daug. Darbuotojams - minimumą!
>>>>>
>>>>> Skambės kaip komunizmas, bet kartais profsąjungos yra gerai.
>>
>