Darbdavys visada mokės mažiausiai įmanomą atlyginimą, nes čia jo kaštai. Normali ekonominė logika.

Taip laikui begant susidaro situacija, kai naujam samdomam turi siūlyt daugiau nei gauna jau dirbantys ir su patirtim. Nes kitaip "nėra darbuotojų".

Jei seniau dirbantis ateis ir pasakys "pakelkit ir man, situacija nenormali", jam bus pasiūlyta eiti nx, nes "jei pakelsiu tau, ateis ir kiti". Kas irgi tiesa.

Tobish vienas nieko nepasieksi, neidamas kur nors kitur (gal gerai, gal blogai - čia kitas klausimas).

Va tada profsajuzas ir įžengia į sceną. Jo pasiųst taip, kaip vieno darbuotojo jau neišeina.

Kaip profsajuzas mažina naujų darbuotojų patekimą į tos srities rinką - nžn.




On 2022-02-15 15:09, RaR wrote:
> Atlyginimus nustato ne darbdavys savo nuožiūra, o rinka. Aišku, > darbdavys gali mokėti daugiau nei diktuoja darbo rinka, jei turi iš ko > ir nori pasirodyti geras, bet mažiau negali - darbuotojai išsilakstys.
> > Jeigu manai, kad darbdavys privalo kelti atlyginimus, kai padidėja jo > pelnas, tai pagal tą pačią logiką jis ne tik turėtų juos mažinti, kai > tas pelnas sumažėja ar tampa minusinis, bet ir tu, kaip pirkėjas, > turėtum savanoriškai už prekę mokėti daugiau tais atvejais, kai ji > pardavinėjama nepelningai arba "į minusą".
> > Profsąjungos - tai gamintojų kartelinių susitarimų atitikmuo. Kaip > karteliniai susitarimai riboja konkurenciją tarp gamintojų, pagrinde > apsunkina naujų gamintojų patekimą į rinką, taip profsąjungos riboja > konkurenciją tarp darbuotojų, pagrinde naujų darbuotojų patekimą į tos > srities darbo rinką.
> > Aš asmeniškai nesu kategoriškai nusistatęs prieš profsąjungas ir, > turbūt, jos reikalingos darbuotojų saugumo jausmą užtikrinti bei mažinti > įtampą visuomenėje, kaip ir kiti socialdemokratijos elementai, padėję > kapitalizmui išgyventi po xx a, pradžios revoliucijų laikotarpio, tik > tiek, kad realiai jos riboją laisvą rinką ir mažina ekonomikos efektyvumą.