> Elementariųjų dalelių atveju, daromi nauji atradimai, kuriamos teorijos > / hipotezės ir bandoma jas įrodyti. Tam ir statomi dešimčių km > greitintuvai, kad sukurtų naujas sąlygas, kuriomis išbandytų „įrodytas“ > teorijas iki tol netirtomis sąlygomis. Ir kuo čia dėtos elementariosios dalelės? > Taip, matematiškai tikslaus, kaip tai yra matematikoje, bent kol kas, > negali. Bet moksle pagrindimas, paremtas jau turimais ar naujais > patikrintais mokslo duomenimis, privalo būti. Na, tai valio. Fizika šitoje srityje bėdų neturi. Psichologija — turi. > Todėl manau, kad yra > kvaila eilinius nepagrįstus papezėjimus laikyti turinčiais vienodą ar > panašų svorį su humanitarinių mokslų žiniomis. Nesupratau, ką norėjai pasakyti. Ir, teneįsižeidžia humanitarai, „all science is either physics or stamp collecting“. >> Psichologijoje nepakankamas. Mūsų atveju — pakankamas, nes tema su >> psichologija turi mažai bendro. > > Moksle apskritai „sveikas protas“ nėra pakankamas... nebent teisėje kai > kuriais atvejais turi kažkokio svorio :D Ir ką dar be sveiko proto pasiūlysi sociologams ir psichologams? Aš jau minėjau (tik praignoravai), kad abejonių kelia pats NHST naudojimas psichologijoje, o kreiva statistikos panaudojimo istorija patikimumo nedidina. > Tai pridėkim, kad kai kurie reiškiniai iki šiol nėra paaiškinti ar > tiksliai matematiškai aprašyti, arba kad fizikiniai eksperimentai turi > savo paklaidas, tai ir mokslas apskritai tada mažai ką sakys Nors kai kurių dalykų priežastys nėra aiškios, bet dėsningumai yra nustatyti pakankamai tiksliai. Gal mes ir nežinom kokia iš tiesų gravitacijos prigimtis, bet galim pasiųsti kosminį aparatą į už milijonų km esančią planetą, nes pakankamai gerai žinom dėsnius pagal kuriuos juda dangaus kūnai. > žaidimas nepasveriant įtakos didumo, gali privesti iki tokių išvadų > (kaip ir bet kuriame fizikos eksperimente, kur neįvertinamos paklaidos). > Turbūt kiekviena mokslo šaka turi savų tyrimo metodologijos problemų. Dar kartelį — fizikos eksperimentai ir psichologijos eksperimentai bendrą turi tik pavadinimą. Jei kalbam apie įtakos didumą, tai siūlau pradžiai pamąstyti apie fizikos ir psichologijos kaip mokslų skirtumą, apie šių mokslų objektų skirtumus, apie prieinamos metodologijos skirtumus ir apie tai kas iš to seka. > Kad Einšteinas sugalvojo savo reliatyvumo teoriją, tai nenušlavė Niutono > - mokslas tiesiog konverguoja link tiesos :D O kadangi diskusijoje > nematau nieko, kas būtų lygiaverčiai savo svoriu priešpastatyta mokslui > (bandyta tik pateikti „sveiką protą“ kaip argumentą), tai tuo ir baigsim. Oi varge, tai tu net nesupratai ką aš noriu pasakyti… Man pačiam yra tekę būti mokslininku, tai labai atsiprašau, bet kažką apie mokslą suprantu. Tiesiog psichologija, kaip mokslas turi didelių didelių problemų ir kol pasieks (jei pasieks) bet Niutono dėsnių tikslumą… Ji, kaip mokslas, dar ilgai ilgai (iki „niekada“) tau negalės atsakyti, kaip rengtis tinka, o kaip ne. ic -- http://rimantas.com/