>> Ten daugokai diskusijų apie daleles ir jų
>> savybes. Pvz., fizika apskritai taip pat yra ir aprašomasis mokslas, nes
>> dėsniai įrodomi tik tuo metu esamų priemonių / metodų tikslumu ir
>> sąlygomis, bet ne absoliučiai. Jau nekalbant apie kitus gamtos mokslus.).
>
> Bet įrodomi, o tai svarbiausia.

Elementariųjų dalelių atveju, daromi nauji atradimai, kuriamos teorijos / 
hipotezės ir bandoma jas įrodyti. Tam ir statomi dešimčių km greitintuvai, 
kad sukurtų naujas sąlygas, kuriomis išbandytų „įrodytas“ teorijas iki tol 
netirtomis sąlygomis.

>> Mokslas tuo nuo mažaverčių „subjektyvių nuomonių“ ir skiriasi, kad
>> privalomas konkretus pagrindimas, kurio čia taip trūksta,
>
> Tame ir esmė, kad tokio pagrindimo šiuo atveju būti negali.

Taip, matematiškai tikslaus, kaip tai yra matematikoje, bent kol kas, 
negali. Bet moksle pagrindimas, paremtas jau turimais ar naujais 
patikrintais mokslo duomenimis, privalo būti. Todėl manau, kad yra kvaila 
eilinius nepagrįstus papezėjimus laikyti turinčiais vienodą ar panašų svorį 
su humanitarinių mokslų žiniomis.

> > Tuo tarpu „sveikas protas“
>> nėra pakankamas, ypač psichologijoje, kur „savaime suprantami“ ir
>> „akivaizdūs“ dalykai neretai nepasitvirtina atliekant tyrimus /
>
> Psichologijoje nepakankamas. Mūsų atveju — pakankamas, nes tema su
> psichologija turi mažai bendro.

Moksle apskritai „sveikas protas“ nėra pakankamas...  nebent teisėje kai 
kuriais atvejais turi kažkokio svorio :D

>> eksperimentus. Todėl nepakanka vadovautis vadinamuoju „sveiku protu“
>> (sąvoka, kuri vistik naudojama teisėje ir turi kažkokį „svorį“) ir
>> teigti, kad jo pakanka vertinimams. Štai ir viskas.
>
> Labai norėčiau pamatyti eksperimentą, kuris nustato, kaip reikia rengtis.
>
> Psichologiniai eksperimentai dalykas nevienareikšmiškai
> vertinamas jų su fizikiniais negalima nei pro kur.
> Dar pridėkim manančius, kad NHST iš viso netinka psichologijai
> ir netinkamą statistikos naudojimą psichologinių eksperimentų
> rezultatų interpretavimui ir gausim, kad šitas mokslas tau
> nelabai ką pasakys…

Tai pridėkim, kad kai kurie reiškiniai iki šiol nėra paaiškinti ar tiksliai 
matematiškai aprašyti, arba kad fizikiniai eksperimentai turi savo 
paklaidas, tai ir mokslas apskritai tada mažai ką sakys :D Žodžiu, žaidimas 
nepasveriant įtakos didumo, gali privesti iki tokių išvadų (kaip ir bet 
kuriame fizikos eksperimente, kur neįvertinamos paklaidos). Turbūt kiekviena 
mokslo šaka turi savų tyrimo metodologijos problemų. Kad Einšteinas 
sugalvojo savo reliatyvumo teoriją, tai nenušlavė Niutono - mokslas tiesiog 
konverguoja link tiesos :D O kadangi diskusijoje nematau nieko, kas būtų 
lygiaverčiai savo svoriu priešpastatyta mokslui (bandyta tik pateikti 
„sveiką protą“ kaip argumentą), tai tuo ir baigsim.