Tai kad čia ne visai apie tai, vėl nepagavai. Čia kalbama apie absoliutų skolų dydį, o ne apie pasiskolintų/paskolintų lėšų santykį. Nežinau, kodėl tame delfio straipsnelyje nepateiktas Liuksemburgas, bet pagal 2010 visų užsienio skolų statistiką statistiką jo skaičiai buvo įspūdingi, dešimtimis kartų lenkiantys didžiausius konkurentus - 3443% BVP, arba $3759174 vienam gyventojui! Tuo tarpu vyriausybės skola tais pačiais metais buvo vos 15,2% - viena mažiausių pasaulyje. Visa tai dėl išvystyto bankininkystės ir finansinių paslaugų sektoriaus - daugybė jų ten registruota. O skolų grąžinimas - tai pirmiausia tų paskolų teikėjų rūpestis, nes pinigus negrąžinimo atveju praras jie. Jeigu investicinis fondas, registruotas Liuksemburge, praras daug lėšų - kas daugiausiai nukentės? Visi tie užsieniečiai, kurių lėšos paskolintos tam fondui. 2011.10.05 03:44, abc rašė: > On 9/27/2011 7:00 AM, RaR wrote: >> >> Nieko čia mistinio nėra - šalys, kurių gyventojai ir įmonės pinigų turi >> mažai ir daugumą jų laiko "kojinėse" - mažai prasiskolinusios. Tos, >> kuriose kapitalo daug, ir jis laikomos obligacijų bei akcijų pavidalu, >> skolos didžiulės. Šalių, kurių ekonomikos atviros ir verslas sugeba >> pritraukti investicijų, užsienio skola didelė. >> >> Vyriausybės skola - atskira tos skolos dalis, bet su jos ir jos >> skaičiavimu viskas aišku. > > > o kas, apart tamstos, apie kokias mistikas kalba? Aš reziumuoju > akivaizdų faktą: atmetus visokias gamtos gėrybes aka iškasenas, šiandien > turtingiausiai ATRODO tas, kuris labiausiai prasiskolinęs. Kada naudinga > skolintis, koks saugus skolinimosi limitas, kur (valstybės mąstu) > naudingai leisti pasiskolintus pinigus, kaip skolos įtakoja ūkio > santykius - žino toli gražu ne visi. Kad tas skolas reikės grąžinti - > žino visi. Kaip reikės grąžinti - kelių nėra taip jau ir daug. Tačiau > daugeliui tai net neima rūpėti, kol jau netampa per vėlu :)