Tobula :) "T:)" <durniu@laivas.lt> wrote in message news:j5vbda$ub1$1@trimpas.omnitel.net... > na paimikime banka, is vienos puses jis paiima pinigus is indelininku t.y. jis skolingas indelininkams. Is kitos puses gi bankas paskolina gautus pinigus t.y. yra imoniu/gyventoju kurios skolingos imonei. Taigi situacija bankas skolingas ir bankui skolinga, imam supaprastinam ir grazinam viska nieks niekam neskolingas. Bet kas tada - pas viena pinigiai, kuriu nezino kur deti, pas kita yra idejos bet siuo metu nera pinigu ir taip sedim vienas ant pinigu maiso, kitas su gera ideja :) > Su valstybem kazkas panasau. Plius nemaisyk valstybes biudzeto pertekliaus/deficito su valstybes skola. Tai susije dalykai, bet ne tas pats. Imk pavyzdi tavo pinigine yra biudzetas jos pajamos yra gaunamas atlyginimas. Per diena gauni 100 lt, isleidi 80 lt, pas tave perteklinis biudzetas 20 lt, bet sumastei kita diena nupirkti kibira geliu panai, ir tau reikia isleisti 120 lt biudzetas lyg ir dar subalansuotas. Bet gali buti, kad vakar tu tuos 20 lt investavai i prezervatyvus, todel tau papildomai reikia skolintis 20 lt. Galima zinoma atsisakyti kibiro geliu, bet tada investicija i prezervatyvus nuverteja ir lieka nepanaudota, o jei butum neinvestaves i prezervatyvus, tai nx tas kibiras geliu :) Tai va ir neaisku ar geriau tureti perteklini biudzeta ar visdelto investuoti ir skolintis :) > > > T:) > > > "Fred" <fred@takas.lt> wrote in message news:j5vah5$tc4$1@trimpas.omnitel.net... >> Keista, jei salis turi perteklini biudzeta, kodel ji tuom perteklium nepadengia skolu. Apskritai, kaip gali buti kartu ir skola, ir perteklius, suprastinam tuos skaicius ir gaunasi arba skola, arba perteklius. Turbut as vel kazka ne taip suvokiu. >> >> -- >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:j5qke8$nf6$1@trimpas.omnitel.net... >>>O tokių straipsnelių tu neskaitinėk, nes jie tave tik dar labiau >>> supainios. Čia nepateikta to skaičiavimo metodika. Panašiai kaip >>> skaičiuotų tik banko išduotas paskolas, bet ne jo turimus indėlius. >>> Pvz., kaip viena didžiausių skolininkių tiek vienam gyventojui, tiek >>> pagal BVP, pateikta Norvegija. O juk visi žino, kad jos biudžetas jau >>> eilę metų kaip perteklinis kažkur 10% ar pan., šalis turi sukaupusi >>> didžiulius rezervus. >>> >>> >>> >>>> Paskaiciau Delfistu straipsni http://verslas.delfi.lt/business/article.php?id=50034082 ir vel prisiminiau sena savo klausima apie valstybiu skolas. >>>> Sikart skamba taip, kaip suprantu, visos be isimties valstybes turi kazkokia tai skola (external debt), vienu ju ta skola yra didesne uz BVP, kitu - vos keli % BVP. Kyla klausimas, pasaulio mastu vedama "juodoji buhalterija", jei visos be isimties salys yra skolingos? >>>>