> Be abejo, kad ne daug. Bet kai valgai maksimoje pirktą bananą arba anasą, prašau man įrodyti, kad jis buvo užaugintas natūraliai, remiantis žalia žemdirbyste, o ne buvusio miško plote. Aš žinau, kad to negali padaryti. O negali todėl, kad tokių bananų [maksimoje] nėra. Jeigu yra tekę valgyti natūralius bananus, jie būna mažiukai ir baisiai skanūs, saldūs. O ne ta beskonė vos ne hidroponinė krakmolo "žolė" iš plantacijų. O tai čia vėl vakariečiai kalti, kad bananų respublikos nėra pakankamai išsivysčiusios? Tikra tiesa, kad bananai yra bene labiausiai pesticidais purškiamas augalas, bet be jų derlius būtų labai menkas, nes yra kelios baisios bananų ligos, masiškai naikinančios bananų plantacijas. Gali pirkti tik tuos mažyčius tradicinius bananus, bet už tai ir sumokėk atitinkamai. Bet negali menkesnes pajamas gaunančiam žmogui uždrausti valgyti pigesnių veislių bananus. Gali nevalgyti ir nepirkti bananų, bet taip tas šalis pasmerksi dar didesniam atsilikimui - jos negaus taip būtinų lėšų technologijoms ir visam kitam vystymuisi. >> šiaip žemdirbystė gali padėti mažinti tą CO2 auginant atitinkamas >> veisles ir ne viską paleidžiant į orą. > > Visiškai sutinku, jeigu be visos chemijos - pesticidų, herbicidų, fungicidų. Jei žemės ūkio technika naudoja kurą, kuris išgautas vietoje uždarame cikle. Ir t.t. ir t.p. > > Reikalas tas, kad kokį produktą beimsi, jie visi be išimties yra "kalti", jeigu tik jų visas gyvavimo ciklas nebuvo nuo 0'lio projektuotas taip, kad produktas būtų žalias, įskaitant ir patį projektuotoją ir jo projektavimo priemones. Čia aišku jau ultra-žaliasis požiūris, bet aš sąmoningai hiperbolizuoju, norėdamas parodyti, kokie dar nemėžti Augėjo tvartai laukia. > > Kaip tik iškepėme pirmas visiškai lietuviškas saulės baterijas pagal kapitalo kilmę, know-how, pramoniniais metodais. Nepaisant to, kad jos panašu, kad praeis preliminarius fotometrinio efektyvumo ir klimatinius bandymus, mano sąžinę ėda (tikiuosi sveika) abejonė dėl jų ilgaamžiškumo ir galimybių jas perdirbti jų tarnavimo pabaigoje. Nes jose viena neorganika ir viskas jose remiasi kojomis į nafta/dujomis paremtą ekonomiką, o perdirbimas klaikiai sudėtingas. Tai geriau, negu dabartinė situacija, bet aš kartelę keliu labai aukštai, nes modulis privalo tarnauti minimum 25 metus ir reikia sugalvoti, ką daryti su juo toliau, nes palaidojus tokį, kaip yra, jis natūraliai dūlėtų ne mažiau 800-1200 metų. O tai jau reikalauja ir pagarbos ir atsakomybės. > >> Bent jau tas ant to galėtų išeiti >> iki minimumo sumažinus iškastinio kuro (kad ir pakeitus jį išauginamu) >> bei visokių trąšų naudojimą. > > ... o to niekas nepadarys, nes kiti, naudojantys trašas ir kertantys miškus naujiems plotams bus konkurencingesni ekonomikoje, kurioje žalias elgesys nėra įskaičiuotas į žalią kopiūrą. > >> O tam kaip tik gali pasitarnauti naujos >> veislių kūrimo technologijos kam, beje, tie patys visokie žalieji >> priešinasi. > > Pasipriešinimas gali būti racionalus, gali būti ir ne. Invazinės kultūros arba chimerų su nežinomomis pasėkmėmis ekosistemoje sukūrimo rizika tikrai ne 0. Atsakomybė pretendentams į dievus :-) Na matai, visas reikalas atsiremia į technologijų netobulumą, o ne kažkokį piktavališką nenorą. Ar reikėtų prievarta riboti žmonių dauginimąsi, ar reikėtų prievarta stabdyti jų siekį gyventi geriau ir sočiau? kai kyla didelės krizės, ta prievarta ir taip neišvengiamai panaudojama. Išsivysčiusiose šalyse tos materialinės gerovės kaip ir pakanka, natūralus gyventojų prieaugis netgi neigiamas, tad jos naujų technologijų ir protingų mokesčių sistema palaipsniui gali pereiti prie daug mažiau aplinką ir išteklius naikinančio gyvenimo. Tad problema yra tik su besivystančiu pasauliu. Yra tik du keliai. Pirmas - naudojantis savo technologiniu pranašumu prevenciškai išnaikinti didelę jų populiacijų dalį ar prievarta apriboti jų dauginimąsi, prievarta neleisti artėti jų vartojimo lygiui prie vakarietiško. Antras - leisti kilti jų gyvenimo lygiui ir technologijoms, tikintis, kad pasiekus tam tikrą lygi jų dauginimasis ir vartojimo stabilizuosis. Kol kas panašios tendencijos ir stebimos. Ir tikintis kad Žemės aplinka tai atlaikys, kad pakaks jos išteklių. O jei kils kažkokia aštri pasaulinė aplinkos ar išteklių krizė, bus panaudotas pirmasis variantas. Kaip iki šiol visada ir būdavo žmonijos istorijoje, tik daugiau lokaliai.