1999-ais metais buvo pardavinejama valstybinė "Mazeikiu Nafta", pirko "Williams". Sąlygos, kurias susiderėjo Lietuva tikrai nebuvo ypatingai geros. Ypač dėl to Buvo puolamas A.Abišala, kuris tuo metu jau turėjo savo konsultacinę įmonę ir veikdamas kaip lobistas sugebėjo išsiderėti tokias naudingas sąlygas pirkėjui. Ir spaudoj ir televizijoj jis buvo pristatomas vos ne kaip Lietuvos priešas - tokį gerą daiktą pardavė Amerikonui pusvelčiui. Man įstrigo Abišalos komentaras į vieno žurnalisto naglą klausimą, daugmaž ar negėda taip Tėvynę parceliuoti. Abišala paaiškino, kad taip - "Williams" nupirko naftos gamyklą labai pigiai ir jis to neneigia. Jis tuo net didžiuojasi. Nes jis ne pardavė jos, o būtent padėjo pirkti. Ir jis sutiko, kad jei Lietuva būtų pasisamdžiusi tinkamą konsultantą, kad ir jį - sandėrio sąlygos būtų galėjusios būti visiškai kitokios. Tas pats ir šiuo atveju - kiekviena šalis gali išsireiakaluti iškitos kas jiems naudinga. Normaliai turėjo vykti rimtos derybos, ieškant abipusiai naudingi sprendimo. Tačiau viena šalis pasakė - mums nereikia atominės elektrinės JOKIOMIS sąlygomis, net jeigu atneš ant lėkštutės su mėlynu krašteliu. Ar tame galima įžvelgt ekonominę logiką - abejoju. "Sail" wrote in message news:n2cl8t$fvt$1@trimpas.omnitel.net... Na jei valstybe pasiulo infrastruktura nahaliavu, tai ok, jei tiek pakanka atominei tapt rentabiliai. Tik kazkodel speju nepakako Hitachi tokiu salygu - duokit zeme + kelius kitkas musu. Nuolaidos mokesciams jau kazkiek slidziau, negali remt vieno gamintojo, nes diskriminuoji jo konkurentus. Bet ju irgi nepakako Hitachiui, jei ir buvo siulyta. Buvo kiek pamenu reikalaujama is valstybes prisiimti rizika.